Po incidento pasigirdo vertinimų, kad drono numušimas galėjo kainuoti net ir milijoną eurų. Vieni gynybos ekspertai pažymi, kad drono padaryta žala galėjo kainuoti žymiai brangiau nei jo numušimas. Kiti klausimus apie numušimo kainą vadina ciniškais.
Dronų ekspertas Kumpis: „Naikintuvas nėra priemonė kovoti prieš dronus“
Antradienį naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ Ukrainoje kariavęs savanoris, dronų ekspertas Arūnas Kumpis teigė, kad naikintuvai nėra efektyviausias būdas kovoti prieš dronus.
„Savaime aišku, kad naikintuvas nėra priemonė kovoti prieš dronus. Reikia labai rimtai galvoti diegti būtent tam tinkamas priemones. Lygiai tą patį pamatė ir amerikiečiai kare su Iranu. Saudo Arabijos šalys mėgino visus taikinius numušinėti brangiomis žemė–oras raketomis. [...] Elementariausiai ne tam skirta, turi būti ekonominis pagrindimas“, – laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjo A. Kumpis.
Pasak eksperto, drono numušimas galėjo kainuoti apie milijoną eurų. A. Kumpis taip pat pažymėjo, kad raketų skaičius taip pat yra ribotas.
„Tai būtų [ne tik] neadekvačiai brangu, bet mes elementariausiai labai greitai pritrūktume amunicijos. O jeigu dar tada pradėtų skristi raketos, kurias reikėtų numušinėti? O jeigu mėgintų išsilaipinti desantas arba naikintuvai atskristų į mūsų erdvę, kuriems naikinti tos raketos realiai ir yra skirtos? O mes jas iššaudysim į 30–50 tūkst. dolerių kainuojančius dronus, kurių gali paleisti dešimtis ir šimtus per vieną dieną“, – kalbėjo A. Kumpis.
Karybos ekspertas Antanaitis: „Pinigus mes tikrai uždirbsim, žmogaus gyvybės – ne“
Viešojoje erdvėje pasipylus komentarams, kad įskridęs dronas kainavo pigiau nei jo numušimas, Lietuvos kariuomenės atsargos majoras Darius Antanaitis sako – šios kalbos yra neprofesionalios. Ekspertas pabrėžė, kad apsaugotos Lietuvos gyventojų gyvybės yra svarbiau nei drono numušimo kaštai.
„Kai sakoma, kad su naikintuvu numušti mobilųjį ir greitąjį droną buvo per brangu, – tai yra profaniška, nes ginklai yra perkami tam, kad apgintų savo piliečius. [Tai ne tik] profaniška, bet ir klaikiai ciniška, nes kai yra grėsmė, ginklų nesirenki pagal jų pigumą, o pagal jų efektyvumą“, – komentavo D. Antanaitis.
„Mūsų piliečiai buvo apsaugoti ir jeigu mūsų piliečiai ir jų turtas yra saugus, visa kita yra visiškai nesvarbu. Pinigus mes tikrai uždirbsim, žmogaus gyvybės – ne“, – pridūrė ekspertas.
D. Antanaitis akcentuoja, kad grėsmės neutralizavimas visuomet kainuoja žymiai daugiau nei pati grėsmė. Pasak eksperto karių treniruotės ir mokymai bei antžeminių mobilių komandų išlaikymas kainuotų daugiau nei kainavo vakar nakties drono neutralizavimas.
„Vienas šovinys kainuoja apie 50 centų, bet tai nereiškia, kad neturėtume įsigyti neperšaunamos liemenes, kuri gali kainuoti daugiau nei tūkstantį eurų. Grėsme visą laiką yra pigesnė nei jos neutralizavimas“, – kalbėjo karybos ekspertas.
Karybos ekspertas D. Antanaitis paaiškino kokie elementai sudaro oro gynybos sistemas. Oro gynybos sistema būna kelių sluoksnių ar burbulų. Ją sudaro trumpojo, vidutinio ir ilgojo nuotolio sistemos bei naikintuvai. Įprastai trumpojo, vidutinio ir ilgojo nuotolio sistemos yra stacionarios – jos skirtos ginti vieną objektą.
„Naikintuvai leidžia visą parą, visus metus nelaikyti mūsų karių kažkuriose vietose, bandant atspėti iš kur atskris grėsmė. Būtent naikintuvai ir leidžia mums turėti lankstumą. Nesvarbu iš kur mes identifikuojam grėsmę, naikintuvas gali per labai trumpą laiką nuvykti į tašką, jį identifikuoti ir jį numušti“, – kalbėjo ekspertas.
Malinionis: įsigijimų procedūros „rytdienos iššūkių niekaip neatliepia“
Gynybos ekspertas V. Malinionis pabrėžia, kad drono padaryta žala tikriausiai kainuotų daugiau nei jo numušimas.
„Jeigu dronas sprogtų prie hidroakumuliacinės elektrinės, nuostolių kaina būtų žymiai didesnė. Tokia matematika yra labai subjektyvi“, – komentavo V. Malinionis.
Vis dėlto ekspertas sutinka, kad yra pigesnių technologijų, su kuriomis galima numušti dronus.
„Tai yra žymiai brangiau nei naudoti interceptorius, bet kol per mėnesį įskrenda tik vienas dronas, mes tai galime sau leisti“, – kalbėjo ekspertas.
Kaip rodo Ukrainos karo patirtis, pigiausias būdas neutralizuoti droną – tai dronai interceptoriai, komentavo gynybos ekspertas. Tai yra dronas, kuris priskrenda prie pavojaus keliančio bepiločio orlaivio ir jį sunaikina. Tačiau interceptoriai turi prisitaikyti prie tobulėjančios dronų technologijos.
„Rusija modernizavo kai kuriuos dronus ir dabar naudoja reaktyvinius dronus, kurie pasiekė labai didelius greičius – žymiai didesnius nei standartiniai dronai su paprastais benzininiais ar elektriniais varikliais. Iš esmės vyksta technologinė kova: reikia modernizuoti interceptorius, kad jie irgi turėtų reaktyvinius variklius“, – komentavo gynybos ekspertas V. Malinionis.
Pasak gynybos eksperto, kariuomenei turėtų būti sudarytos galimybės efektyviai ir ekonomiškai naikinti bepiločius orlaivius. V. Malinionis taip pat pažymi, kad gynybos technologijų įsigijimo procesai yra per lėti.
„Įsigijimų procedūros yra pritaikytos vakar dienai ir jos rytdienos iššūkių niekaip neatliepia. Mūsų įsigijimų ir planavimų ciklai trunka metus, o Rusija modernizuojasi žymiai greičiau nei mūsų ciklai.
Prie šių sąlygų turi adaptuotis ne tik Lietuva, bet ir visa Europa. Jeigu savo biurokratinius procesus valdysim taip, kaip taikos metu, mes galime papulti į blogą situaciją, kuomet neturėsime, kaip apsiginti“, – kalbėjo V. Malinionis.
Gynybos ekspertas taip pat akcentuoja, kad turi būti skiriama daugiau dėmesio civilinei saugai.
Antradienio naktį Lietuvos erdvėje numuštas dronas
Primename, kad antradienio naktį Vilniaus ir Kauno apskrityse dėl pastebėto drono buvo paskelbtas tikėtinas oro pavojus. Vėliau buvo informuota, kad dronas sunaikintas, tikėtinas oro pavojus buvo atšauktas.
Droną numušė iš Aviacijos bazės Šiauliuose pakilę sąjungininkų iš Italijos naikintuvai, jam sunaikinti buvo pasitelkta raketinė ginkluotė.
Nors pagal pirminę informaciją dronas galėjo būti neutralizuotas Alytaus rajone, ties Navasiolkų kaimu, kiek vėliau Nacionalinis krizių valdymo centras (NKVC) patikslino, kad jis numuštas ties Pratkūnų kaimu Kaišiadorių rajone.
Preliminariais duomenimis, dronas į Lietuvos oro erdvę įskrido iš Baltarusijos.
Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas antradienio vakarą patvirtino, kad numuštas dronas turėjo sprogmenį. Jis buvo neutralizuotas.
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, jog antradienio naktį į Lietuvos oro erdvę įskridęs, o vėliau numuštas objektas buvo Rusijos „Gerbera“ tipo dronas, kuris buvo skirtas pulti Ukrainą, tačiau buvo nukrypęs nuo kurso.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
