Daugiau apie drono incidento detales, įvyko aplinkybes ir Lietuvos oro gynybos sistemą naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Ukrainoje kariavęs savanoris, dronų ekspertas Arūnas Kumpis ir Geopolitikos ir saugumo studijų centro direktorius Linas Kojala.
Dar dabar iš institucijų turime pirminę informaciją apie droną, kaip galėjo būti. Kam jums atrodo – ar jau galima spėti, [kokia] užduotis galėjo būti dronui, kokį tikslą jis galėjo vykdyti? Ar čia išties mūsų išbandymas? Dar vienas momentas – dėl Kruonio elektrinės – ar tai galėjo būti drono tikslas?
A. Kumpis: Manau, kad čia yra grynos spekuliacijos dabar spręsti apie užduotis, operacijas ar dar kažkokius dalykus. Tikri dalykai yra tokie – dronas skrido iki 200 km/h greičiu. Tai mums leidžia suprasti, kad tai buvo ne reaktyvinis dronas, o greičiausiai senesnės kartos propelerinis dronas.
Kad jis skrido į Kruonį ar kažkur – pas mus aplinkui yra visokiausių objektų. Atsimename atvejį [...] praėjusių metų liepos 10 d., kai Gerbera nukrito netoli Kauno poligono teritorijos. Irgi galima prigalvoti visokiausių teorijų, kad [dronas ten] skrido specialiai. Bet čia tiktai teorijos.
Faktas tas, kad jeigu būtų tikslas naikinti mūsų infrastruktūrą [...],kaip minimum skristų ne vienas dronas, nes yra toks dalykas kaip apsidraudimas nuo visokių techninių problemų – dubliuoji, kai reikia įvykdyti kažkokią užduotį.
Metodus dubliuoji tam, kad jeigu nepavyktų vienas, tai tada pavyktų antras. Į tą patį objektą turėtų leisti minimum du [dronus]. Darau prielaidą, kad čia vis tik bus atsitiktinis atvejis.
Kiek dronas gali būti pavojingas ir kiek pavojingos medžiagos su savimi turėti, jeigu pasitvirtintų, kad jis toks ir buvo. Kaip jūs prognozuojate?
A. Kumpis: [Dronas] gali turėti apie 50–70 kg sprogstamosios medžiagos – tai yra daug. Su 4 kg sprogstamosios medžiagos galima susprogdinti vieno aukšto namą. Galima įsivaizduoti [kas būtų], jeigu jos yra 10 kartų daugiau.
Kokių priemonių dar reikia imtis Lietuvai? Tų priemonių tikriausiai visada yra daug, bet kad užkirstų kelią, kad dronas nenuskristų tokios ilgos trajektorijos per Lietuvą ir prie sienos stabdytų juos?
A. Kumpis: Bėda yra tame, kad mes kol kas vadovaujamės tradicine oro gynybos sistema, pagrinde paremta [...] ilgojo ir trumpojo nuotolio radarais, kurie nemato arba ne visuomet mato žemai skrendančius objektus, juo labiau mažus objektus. Tam reikalingos visai kitokios priemonės ir reikalingas tų priemonių tinklas.
Be [šių priemonių] mes absoliučiai neturime jokių šansų nei laiku identifikuoti, nei suprasti, kas ten iš tikrųjų yra, nei priskirti vadinamojo tinkamo efektoriaus, kas tą taikinį naikintų ir kokiu būdu naikintų.
Su jumis ne vieną kartą esame kalbėję apie įvairias priemones: kaip [dronus] aptinka, kaip reikėtų aptikti, ko reikėtų. Bet šiąnakt (antradienį – red. past.) situacija [...] gal parodė, kad mes visgi kažką jau turime? Galbūt visko neviešiname ir mes galime aptikti? Ar nebūtinai tai reiškia?
A. Kumpis: Šita situacija kaip tik parodė atvirkščiai, kad mes neturime. Jeigu turėtume tas priemones, atsirastų du nauji parametrai. Vienas – [dronas] būtų identifikuotas anksčiau, nuo pat pasienio ir pranešimus žmonės būtų gavę anksčiau.
Antras – [žmonės] būtų gavę pranešimus tokius, kokius tokiu atveju priklauso gauti – raudonos spalvos pranešimus. Šie du dalykai parodo, kad kol kas mes neturime veikiančios sistemos.
Kol kas ekspertai negali atsakyti, koks tai buvo dronas. Ar tai buvo iš Rusijos, ar tai buvo Ukrainos dronas. Ar čia yra kažkoks esminis momentas? Ar mums reikėtų kuo greičiau tai aiškintis, žinoti – kiek tai svarbu?
A. Kumpis: Mano asmenine nuomone, tai yra visiškai antraeilis dalykas – absoliučiai nesvarbu. [Tarkime], išsiaiškinsime, kad tai baltarusių ar rusų dronas. Tai ką? Pareikšime pretenzijas?
Jau šiandien (antradienį – red. past.) kaip tik apie notą kalbama.
A. Kumpis: Ir kas iš to? O jeigu pasirodys, kad ten ukrainiečių dronas, ukrainiečiams pareikšime pretenzijas? Iš esmės absoliučiai nieko nekeičia. Jeigu dronas neša sprogstamąjį užtaisą, jis yra pavojingas mūsų gyventojams ir jų turtui. Koks skirtumas, kokia jo kilmė, kai jis sunaikina turtą arba padaro žalą žmonėms? Tai nei kiek nekeičia situacijos.
Išgirdome, kad dronas nukrito ūkininko laukuose, ten jį sunaikino. Atrodo, kad situacija išties pakankamai gera – viskas gerai, nes nepadarė daug žalos. Kaip jums atrodo, ar irgi dėl to galėtume džiaugtis, ar reikėtų visgi dar pagalvoti, jeigu ateity turėsim panašių ir daugiau situacijų, kaip toliau bus?
A. Kumpis: Manau, kad vienareikšmiškai čia yra pati geriausia naujiena, kokia tiktai gali būti, kad jis buvo neutralizuotas virš teritorijos, kuri yra neapgyvendinta ir krintančios nuolaužos nepadarė niekam nei materialinės žalos, nei žmonių gyvybei pakenkė.
Bet [drono] trajektorija buvo ganėtinai ilga, būtent per Lietuvos teritoriją.
A. Kumpis: Priklauso nuo situacijos. Pavyzdžiui, kalbant apie pirmą atvejį, kai dronas iš Baltarusijos skrido link Kaliningrado, trajektorija buvo minimali – praskrido Suvalkų koridorių ir išskrido. Viskas priklauso nuo krypties, kuria skrenda. [...] Jeigu [drono] nebūtų numušę, yra tikimybė, kad jis būtų praskridęs ir visą Lietuvą.
Jeigu būtų ne vienas dronas, o būtų buvę dešimt ar dar daugiau – kelios dešimtys. Kaip reaguotų Lietuva ir ar galim tokių situacijų turėti ir daugiau? Ką jūs prognozuotumėte?
A. Kumpis: Daug spėlioti nereikia. Kaip pavyzdį galima pasiimti neseną atvejį, kai Lenkijoje įskrido berods devyniolika „Shahed“ tipo dronų. Pasitelkus visą eilę naikintuvų, taip pat ir F-35, buvo neutralizuoti du ar trys iš devyniolikos. Puikiai matote efektyvumą ir kokį procentą pavyko vienaip ar kitaip neutralizuoti.
Savaime aišku, kad naikintuvas nėra priemonė kovoti prieš dronus. Reikia labai rimtai galvoti diegti būtent tam tinkamas priemones. Lygiai tą patį pamatė ir amerikiečiai kare su Iranu. Saudo Arabijos šalys mėgino visus taikinius numušinėti brangiomis žemė–oras raketomis. [...] Elementariausiai ne tam skirta, turi būti ekonominis pagrindimas.
Pavyzdžiui, jeigu skaičiuotume dabartinio numušimo kaštus, tai numušimas kainuoja apie milijoną eurų. [...] Raketų oras–oras yra ribotas skaičius. [...] Teko domėtis statistika – tokios šalys kaip Lenkija iš viso turi kokius 300 vienetų [oras–oras raketų]. Galite įsivaizduoti, kiek mes pakovotume prieš pavojus ir numušinėtume oro taikinius.
Tai būtų [ne tik] neadekvačiai brangu, bet mes elementariausiai labai greitai pritrūktume amunicijos. O jeigu dar tada pradėtų skristi raketos, kurias reikėtų numušinėti? O jeigu mėgintų išsilaipinti desantas arba naikintuvai atskristų į mūsų erdvę, kuriems naikinti tos raketos realiai ir yra skirtos? O mes jas iššaudysim į 30–50 tūkst. dolerių kainuojančius dronus, kurių gali paleisti dešimtis ir šimtus per vieną dieną. Labai su klaustuku ta sėkmė.
Visą „Dienos pjūvio“ laidą kviečiame žiūrėti vaizdo įraše, esančiame teksto pradžioje.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
