Kol kas, kaip pripažįsta mokslininkai, nėra jokios medžiagos, kuri efektyviai paveiktų šį gyvį. Kone vienintelis išsigelbėjimas daržininkams – šliužus mėgstančios afrikinės antys bėgikės.
Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.
Anot salininkietės, ekologės, gamtininkės Editos, juodagalviai šliužai naikina viską, ką moteris puoselėjo per sezoną – visas sodo ir daržo gėrybes.
„Praktiškai jie viską nugraužė, kas tik buvo išdygę: cukinijas, moliūgus, paprikas, žirnius, labai mėgsta pupeles. Vynuoges – praktiškai viską. Pastebėjau – neliečia rožių, neliečia labai stipriai kvepiančių augalų: šalavijų arba mairūnų“, – sakė salininkietė Edita Medeina.
Neliečia, kaip pastebėjo salininkietė, ir augalų, kurie apsaugoti varinėmis plokštelėmis. Ispaniškam arionui tokia juostelė nė motais, o štai juodagalvis bei kiti gyviai prisibijojo lipti, tad dalis augalų liko sveikesni.
Kol kas nėra efektyvių būdų šliužus naikinti
Šliužais skundžiasi ne tik Edita Medeina. Socialiniuose tinkluose apstu žmonių komentarų, kaip jie kovoja su šiais šliužais. Vieni pila druską, kiti – actą ant surinktų gyvių ir guodžiasi praradę dalį derliaus. Moteris sako kitais metais su šiuo šliužu kovosianti humaniškesnėmis priemonėmis.
„Nuomosiuantis antis bėgikes. Porelę – čia tiek užteks“, – tikino Edita Medeina.
Mokslininkai sako, kad visa tai laikina, nes apsisaugoti nuo naujos, Lietuvoje vos prieš 10 metų apsigyvenusios juodagalvių šliužų rūšies – nepaprasta.
„Cheminės priemonės, kiek girdėjau, su jais nelabai draugauja. Yra tokie mažyčiai nematodai – kirminukai, kurie juos naikina. Bet kol kas tokio itin efektyvaus būdo jiems naikinti nežinoma. Lieka mechaninis rinkimas“, – tikino Gamtos tyrimų centro mokslininkas Gintautas Vaitonis.
Bet ir jis, kaip sako mokslininkas, mažai efektyvus. O ir surinkus – užpilti actu ar druska ne dažnam kyla ranka. Pagrindinis šliužų maistas – augalai arba jų atliekos, tad reikia uoliai tvarkyti aplinką ir palikti kuo mažiau vietos jiems veistis, sako mokslininkai.
Lietuvoje šie moliuskai atsirado veikiausiai atvežti su įvairiais augalais, tačiau jų gimtinė – Kaukazo kraštai. Teoriškai šis gyvis turėtų bijoti šalčio.
„Jei ispaninis arionas daugiausia savo kiaušinėlius deda po žeme, juodagalvis dirvašliužis didžiąją kiaušinėlių dalį deda lapuose. Laikoma, kad esant neigiamai temperatūrai dauguma kiaušinėlių žūsta. Bet jeigu yra didelė sniego danga – to neužteks“, – sakė G. Vaitonis.
Tokius kiaušinėlius, kaip sako mokslininkai, paveiktų nebent labai žema temperatūra ir sniego nebuvimas. Ir nors tokių gyvių daugėja, Aplinkos ministerija dar neskuba jų skelbti invaziniais, mat jokios apčiuopiamos žalos vietiniams gyviams mokslininkai kol kas neįrodė.
„Kalbant apie Lietuvos sąrašą... Aplinkos ministerijai turėtų būti pateiktas pasiūlymas dėl rūšies įtraukimo į tokį sąrašą. Prie pasiūlymo turi būti pridėtas ir rizikos vertinimas – apie šios rūšies biologiją, jos plitimo kelius, dauginimosi būdus, keliamą žalą biologinei įvairovei bei ekosistemoms“, – sakė Aplinkos ministerijos atstovė Kristina Jankauskaitė.
Žemės ūkio ministerija taip pat sako nesulaukusi ūkininkų skundų, kad juodagalvis šliužas būtų padaręs tiek žalos, kiek, pavyzdžiui, ispaniškasis arionas. Kada šis gyvis atsidurs invazinių rūšių sąraše – kol kas neaišku.
Daugiau sužinokite aukščiau esančiame vaizdo įraše.
