Aiškindamas, kas gi nutiko per kelias dienas, kai visas pasaulis ir atsakingos organizacijos taip stipriai sureagavo į praėjusią savaitę Švedijoje užfiksuotą „b raupų“ (angl. mpox) atvejį, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausiasis specialistas Kęstutis Rudaitis pabrėžė, kad riziką kelia plintantis daug pavojingesnis viruso variantas.
„Kalbama apie beždžionių raupus, kuriuos sukelia beždžionių raupų virusas, ir žinomi du jo tipai – 1-asis ir 2-asis. Pastarojo tipo atvejų per šiuos dvejus metus yra registruojamas daug (Europoje – maždaug virš 22 tūkst.), tačiau jis nekėlė tokio didelio dėmesio, kadangi ligos eiga yra paprasta, nekelia komplikacijų, nebuvo daug hospitalizacijų ar mirties atvejų.
1-asis b tipas, apie kurį kalbama šiomis dienomis, buvo labiau paplitęs Afrikos šalyse ir stebimas tik vienoje Kongo Demokratinėje Respublikoje (KDR), tačiau atsitiko taip, kad šio viruso protrūkis išplito į kaimynines šalis. O praeitą savaitę šis potipis užregistruotas Švedijoje. Tai sukėlė didesnį nerimą, kadangi šis potipis sukelia sunkesnes ligos formas ir mirtingumas nuo jo skaičiuojamas iki 10 proc., kai, palyginus su pirmuoju potipiu, mirtingumas nesiekia 1 proc.“, – dėstė jis „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“.
Pagrindinis plitimo kelias – per artimą kontaktą
Kaip nurodė specialistas, minimas susirgęs asmuo keliavo į KDR ir grįžęs pajutęs simptomus kreipėsi į sveikatos priežiūros specialistus.
„Viena prevencijos arba infekcijos valdymo priemonių yra izoliacija, kad virusas nebūtų perduotas kitiems. Kadangi turima patirtis su koronavirusu, todėl ir buvo skirtas toks dėmesys.
Minimas pacientas jaučiasi gerai, jam nėra kažkokių komplikacijų, tiesiog turi išsveikti tam tikrą laiką, kol yra simptomai“, – kalbėjo K. Rudaitis.
„Šis potipis sukelia sunkesnes ligos formas ir mirtingumas nuo jo skaičiuojamas iki 10 proc., kai, palyginus su pirmuoju potipiu, mirtingumas nesiekia 1 proc.“, – sakė K. Rudaitis.
Kartu jis priminė, kad šio potipio plitimo kelias yra per tiesioginį kontaktą – lytėjimą, tačiau neatmestinas ir oro-lašelinis plitimo būdas.
„Todėl dabar ir skiriamas didesnis dėmesys, kad nepasikartotų panaši situacija kaip su koronavirusu“, – pabrėžė NVSC specialistas.
Virusas ėmė plisti ne tik siauroje rizikos grupėje
Vertindamas viruso protrūkio grėsmę Lietuvos sveikatos mokslų universiteto dėstytojas Paulius Gradeckas priminė, kad su pačia infekcija susidurta jau daugiau nei prieš 50 metų, bet paskutinis žinomas protrūkis, su kuriuo susidūrė Europos šalys, įvyko 2022 m.
„Dar COVID-19 pandemija nebuvo spėjusi išblukti iš mūsų atminties, kai pradėti fiksuoti viruso Europoje atvejai. Tą kartą buvo paveikta labai aiški rizikos grupė ir buvo aiškūs perdavimo būdai. Tuo metu tai sukėlė susidomėjimą, bet tokio atsako iš Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO), atsakingų institucijų Europoje nebuvo“, – komentavo jis.
Pasak epidemiologo, dabar viską lemiantis veiksnys yra tai, šį kartą rizikos veiksniai ir perdavimo keliai nebėra susieti su viena žmonių grupe, bet plinta ir bendrojoje populiacijoje.
„Iš KDR Afrikoje virusas išplito į kitas kaimynines valstybes – Keniją, Ugandą, Ruandą. Tai, kad virusas plinta bendrojoje populiacijoje, kelia padidintą susirūpinimą. Rizikos veiksniai tampa daug kompleksiškesni ir komplikuotesni juos valdyti.
Antras dalykas, taip pat turime prisiminti, kad Afrikos valstybėse sveikatos priežiūros sistema nėra tokia kaip Vakarų pasaulyje ir protrūkis, kuris dabar vyksta, yra padiktuotas dviejų patirčių – Ebolos viruso 2014 m. išplitimo ir to paties COVID-19 pamokų, kad jei galima gaisrą gesinti ten, kur jis kilo, tą ir reikia daryti, nepaisant to, kad šiuo metu gaisro Europos, Šiaurės Amerikos ar Australijos, Azijos žemynuose nėra“, – dėstė P. Gradeckas.
Virusui perduoti reikia glaudaus kontakto
Paklausta, kiek rizikos, kad ši „b raupų“ atmaina gali sukelti pasaulinę pandemiją ar regioninį protrūkį, Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro profesorė Aurelija Žvirblienė tikino, kad visada reikia išlikti budriems.
„PSO yra paskelbusi dėmesio reikalaujančią situaciją, taigi, žinoma, tokia rizika išlieka. Kol kas ji nėra labai didelė, tačiau tai kelia susirūpinimą ir raginama imtis veiksmų“, – kalbėjo mokslininkė.
Jos aiškinimu, nors naujasis virusas šiaip nėra labai lengvai perduodamas, ši atmaina yra labiau užkrečiama nei plitusi 2022 m.
„Taigi tą irgi reikėtų turėti omenyje. Virusas plinta glaudaus kontakto metu, tai gali būti ir lytinis kontaktas, bet nebūtinai. Tai gali būti perduodama ir per kvėpavimo takus, tačiau išties reikia pakankamai glaudaus kontakto“, – kalbėjo imunologė.
A. Žvirblienė priminė, kad ir 2022 m. vasarą nerimo buvo nemažai, bet šalys įsigijo tam tikrą kiekį vakcinų. Tačiau jos nebuvo skirtos plačiajai populiacijai, ji buvo naudojama skiepyti didžiausios rizikos žmonėms – homoseksualiems vyrams:
„Virusas plinta glaudaus kontakto metu, tai gali būti ir lytinis kontaktas, bet nebūtinai. Tai gali būti perduodama ir per kvėpavimo takus, tačiau išties reikia pakankamai glaudaus kontakto“, – kalbėjo A. Žvirblienė.
„Be to, ši vakcina yra poekspozicinė, tai reiškia, kad gali būti naudojama ir po kontakto – per pirmąsias tris paras galima pasiskiepyti ir apsisaugoti, jei turėtas aukštos rizikos kontaktas.“
Ji atkreipė dėmesį, kad kaip ir bet koks virusas dabar plintanti „b raupų“ atmaina didžiausią pavojų kelia susilpninto imuniteto žmonėms. „Dabar jau, aišku, kalbama ir apie tam tikrą riziką vaikams. Bet tam, kad būtų užsikrėsta, buityje tas kontaktas turi būti pakankamai glaudus“, – pabrėžė imunologė.
Drastiškų ribojimų neskatina
P. Gradecko pastebėjimu, svarbiausias dėmesys dabar iš esmės tenka apsaugos priemonėms individualiame lygmenyje, mat drastiškų ribojimų imtis neskatinama.
„PSO savo politiniame pareiškime, viena vertus, labai aiškiai indikuoja, kad suverenios šalys gali priimti sprendimus dėl tam tikrų priemonių pritaikymo, bet netaikytų izoliacijų, sienų uždarymo, ekonominių suvaržymų. Visgi ekonominiai ryšiai su tomis valstybėmis egzistuoja, vienas jų yra turizmas, mes, europiečiai, tikrai mėgstame daug keliauti ir galime sau leisti pakankamai egzotines keliones. Į tą pačią Keniją kelionė nebėra tokia egzotinė.
Nors pačios šalys nėra paskelbtos rizikos zonomis, virusas plinta tam tikrose teritorijose, tad į jas keliaujantiems rekomenduojama imtis papildomų apsaugos priemonių. Viena jų yra skiepijimas, jei susideda kelios aplinkybės – negali atsisakyti kelionės ir patenki į vieną iš rizikos grupių, pavyzdžiui, geri vaistus, kurie silpnina imunitetą.
Tai yra lengvos rekomendacijos, kurias galima įgyvendinti individualiame lygmenyje. Kalbant apie populiacinį lygmenį, visi prisimena COVID-19, kartais drastiškas priemones, kurios dabar įvairiai vertinamos, bet PSO labai intensyviai prašo šalių nebegalvoti apie tokias priemones kaip užsidarymas“, – kalbėjo epidemiologas.
Antrindama jam A. Žvirblienė patikino, kad situacija kol kas tiesiog reikalauja didesnio dėmesio: „Galėčiau tik papildyti, kad žmonės tiesiog turėtų vadovautis sveiku protu, nekeliauti be didelio reikalo į tokias šalis kaip Kongo Demokratinė Respublika, kur virusas yra endeminis ir plinta ne tik dabar, bet ir anksčiau.“
Portalas tv3.lt primena, kad prieš savaitę PSO paskelbė, kad „b raupų“ protrūkis Afrikoje tapo tarptautinio masto ekstremalia visuomenės sveikatos situacija. Vis tik antradienį PSO pareiškė, kad „b raupų“ protrūkis nėra dar viena COVID-19 pandemija, nes šis virusas ir jo kontrolės priemonės jau yra žinomos.
Pagrindinis simptomas – bėrimas
NVSC specialistas K. Rudaitis pridūrė, kad įvertinus, ar buvo keliauta į didelio sergamumo šalis, pajutus simptomus reikia kuo skubiau kreiptis į gydytojus, geriausia – tiesiai infekcinių ligų specialistus.
Nors pirmieji simptomai yra labai nespecifiniai ir panašūs į gripo – karščiavimas, raumenų, kaulų skausmas, tačiau šiuo atveju prisideda specifinis, raupams būdingas bėrimas su pūslytėmis.
„Pagrindinės rekomendacijos asmenims – vengti kontaktų, kad nebūtų perduodamas virusas kitiems. Jei tenka slaugyti ar prižiūrėti sergantį asmenį, reikia nepamiršti medicininių kaukių.
Rankų higiena yra būtina, negalima naudoti rankšluosčių, patalynės ir kitų daiktų, kuriuos liečia sergantysis. Taip pat būtina išlaukti, galutinai pasveikti, kol nukrenta šašai ir pažeistos odos vietoje užsidengia sveika oda, tuomet asmuo jau neužkrečia kitų“, – vardijo specialistas.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Laisviečiai jau iškovojo 3000eur galės draskytis šiknas
Liberteleviber galės ir toliau miškus pjauti