Gyventojų elgesys šiurpina ūkininką Mikolajų: „Nuolat bijau, kad sudegins viską“

Plačiau apie tai – TV3 Žiniose. 

Vilniaus rajone šalia Rukainių vieną balandžio mėnesio savaitę išdegė trijų hektarų pieva. Apie ugnį bendruoju pagalbos numeriu pranešė pro šalį važiavęs vairuotojas. Pavojus grėsė ir šalia esančiam ūkiui. Jei ne liepsnojančią ugnį nuo ūkio skyręs keliukas ir atskubėję ugniagesiai, nežinia, kaip būtų pasibaigę ūkiui – šešiolikai avių, kelioms ožkoms, žirgui ir būriui vištų.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Manto Sadausko laidotuvėse – širdį veriantys uošvienės žodžiai: „Tai yra skaudu“

Baisi nelaimė Raseinių rajone: kilus gaisrui name, apdegė pastato savininkas

Atliks bausmę ir deportuos iš Lietuvos? „Importuoti nusikalstamumo mes nenorime“

Jų šeimininkas Mikolajus sako, kad tuo metu, kai degė pieva, buvo išvažiavęs. 

„Kada aš atvažiavau, man buvo baisu. Kadangi nuolat bijau, kad sudegins viską“, – pasakoja ūkininkas Mikolajus.

Degusi pieva ne Mikolajaus, priklauso kito Rukainių gyventojo, vietinių vadinamo Romka, šeimai. Mikolajus, beje, pats kažkada dirbęs gamtos apsaugos inspektoriumi, įtaria, kad Romka galėjo pievą ir padegti. 

„Aišku, jis neprisipažino. Bet man atrodo logiškai, buvo vėjas ant kelio, ir, man atrodo, buvo padegta iš tos pusės tyčia, kad išdegtų viskas“, – sako Mikolajus.

Žolę degina tyčia

Ši pieva degė ir užpernai. Ugniagesiai gaisrą užgesino, bet nei padegėjo, nei sklypo savininko nenustatė. 

Šiemet ugniagesiai padegtos žolės važiavo gesinti beveik tūkstantį kartų. 

„Palyginus su praėjusiais metais, mažesnis beveik 30 procentų tokių gaisrų kiekis, tačiau kiekvienas gaisras kelia didelę grėsmę“, – komentuoja Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento atstovas Kęstutis Agintas. 

Šiemet išdegė beveik 500 hektarų pievų ar miško paklotės – maždaug tiek, kiek užima Šventoji pajūryje. Ugniagesiai neabejoja – dalį pievų žmonės padegė tyčia, norėdami atsikratyti pernykštės žolės. 

„Didžiausias gaisrų kiekis atvirų teritorijų, tai yra Vilniaus apskritis, toliau dėliojasi sekantis tai Kauno apskritis, o geriausia situacija, kur mažiausia tokių gaisrų kyla, tai yra Tauragės ir Telšių apskrityse“, – sako K. Agintas. 

Seniai įrodyta, kad deginant žolę žemės derlingumas suprastėja maždaug dešimtadaliu, kyla pavojus gamtai ir žmonėms. Šiemet apdegė trys žmonės.

Padegėjų negąsdina baudos – padegus miško paklotę gresia iki 1200 eurų, deginant nenupjautą žolė – nuo 50–300 eurų, o sugrėbtą žolę ar lapus – nuo 30–230 eurų. Šiemet pareigūnai nustatė 12 žolės padegėjų. 

Daugiau apie tai sužinokite straipsnio pradžioje esančiame vaizdo įraše.