Valdantieji pradėjo diskusijas dėl tiesioginių merų rinkimų įteisinimo. Sutariama, kad gyventojams turėtų būti suteikta teisė tiesiogiai rinkti miesto vadovą jau 2011 metais, tačiau nėra bendros nuostatos, kiek galių suteikti merui.
Klausimas - kiek galių suteikti
Po valdančiųjų pusryčių trečiadienį Liberalų sąjūdžio ir Liberalų ir centro sąjungos vadovai tvirtino, jog koalicijoje yra sutariama, kad 2011 metais vyktų tiesioginiai merų rinkimai, bet nesutariama, kokios valdžios - atstovaujamosios ar vykdomosios - atstovu būtų meras. Nuo to priklauso, kiek galių turės miesto galva.
"Seimas yra pasidalinęs į dvi dalis. Viena dalis yra už modelį, kur meras yra įsivaizduojamas, kaip vykdančiosios valdžios galia, kita dalis Seimo galvoja apie tai, kad meras turėtų būti atstovaujamosios valdžios galva. Nesusiformuoja konstitucinė dauguma - 95 Seimo nariai - tam, kad iš viso būtų balsuojama dėl esminio dalyko įteisinti tiesioginius mero rinkimus", - teigė Liberalų sąjūdžio vadovas Eligijus Masiulis.
Nuomonės dėl mero statuso nesutampa ir tarp liberaliųjų valdančiųjų partijų. Liberalų sąjūdis yra už tai, kad meras turėtų būti atstovaujančiosios valdžios atstovu. Tokiu atveju jis vadovautų savivaldybės tarybai. Tarybos sprendimus vykdytų jos suformuotos atskiros institucijos, tarp jų - administracijos direktorius. Toks valdžios padalijimas egzistuoja ir dabar, nors meras nėra renkamas tiesiogiai. Jį iš savo narių išrenka tarybos nariai.
O liberalcentristai norėtų, kad merui atitektų daugiau galių, ir jis būtų savivaldybės vykdomąja institucija. Tokiu atveju jis iš esmės atliktų dabartinio administracijos direktoriaus pareigas.
Liberalų sąjūdžio lyderio teigimu, suteikus merui per daug galių, tai gali turėti nekontroliuojamų padarinių. "Pavyzdžiui, meras priims sprendimus, kurie prieštaraus savivaldos bendruomenei, ir iš esmės toks meras taps visai nebevaldomu", - teigė E. Masiulis.
Tiesioginiai rinkimai - jau 2011 metais
Pasak liberalcentristų lyderio Gintaro Babravičiaus, Seimą turėtų pasiekti dvi alternatyvios koncepcijos: vienoje dominuos atstovaujamasis modelis, kitoje -vykdomasis.
Abiejų partijų vadovai sutarė, kad dėl konstitucinės pataisos dėl merų rinkimų reikėtų apsispręsti kuo greičiau, kad politikai galėtų rengtis 2011 metais vyksiantiems savivaldos rikimams.
"Mes manome, kad svarbu rinkimus pirma įteisinti, o po to svarstant įstatymą susitarti, koks modelis bus galutinis", - sakė E. Masiulis.
Seimas jau kartą yra balsavęs už Konstitucijos pataisas, numatančias tiesioginius merų rinkimus. Konstitucijos pataisos įsigalioja tik tuomet, kai už jas balsuojama du kartus su ne mažesne kaip trijų mėnesių pertrauka.
Diskusijos dėl tiesioginių merų rinkimų prasidėjo kitą rytą po to, kai liberalcentristų lyderis Artūras Zuokas nusprendė atsisakyti Seimo mandato. Liberalų sąjūdžio vadovas sakė, kad tai nėra susiję, esą ši diskusija buvo numatyta prieš savaitę.
