Tad uždavėme tiek įprastų, tiek lengvai netikėtų klausimų, kurių, įprastomis aplinkybėmis, vienam garsiausių Lietuvos nusikaltėlių tikrai nepateiktume.
- Teko girdėti, kad savaitę Lukiškių kalėjime-tardymo izoliatoriuje vienoje kameroje gyvenote su Algimantu Vertelka. Kodėl tiek trumpai?
Ir dabar, kai pasitaiko proga, mes pabendraujame. Pavyzdžiui, kartu lankomės sporto salėje. O vienoje kameroje gyvenome tik savaitę laiko. Nors lyg tais galėjome gyventi mėnesį, bet iš Vyriausybės atėjo įsakymas, kad tokie du vadai negali gyventi vienoje kameroje.
Gal administracijai, o gal valstybei mes pavojingi pasirodėme. Galvojo, kad gal kokį Leniną „pakelsime“. Todėl mus ir išskyrė. A. Vertelka tikrai yra įdomus žmogus, vyras nėra durnas. Buvo su juo apie ką pašnekėti.
- Kas labiausiai nepatinka Lukiškių kalėjime?
Viskas čia gerai, tik labai liūdna. Vienas sėdi. Ne kokia kolonija čia. Visą dieną esi be normalaus bendravimo. Kartais nueini į mezgimą, kartais su kompiuteriais dirbti pamoko. Ir viskas.
- Ar H. Daktaras dažnai pagalvoja apie laisvę?
Man ir čia gerai (juokiasi). Prisitaikiau prie aplinkybių, prie gyvenimo sąlygų. Čia viskas sava. Susitaikai su gamta ir gerai jautiesi. Jei pradėsi apie laisvę galvoti, gali stogas nuvažiuoti. Gerai čia, drabužių kameroje niekas nepavogs (juokiasi). Stengiuosi negalvoti apie laisvę. Čia kaip šuniuką iš kameros išveda, pasidžiaugi, kad leidžia pajudėti ir vėl lauki, kol išves.
TAIP PAT SKAITYKITE:
Henriko Daktaro jaunystė: kai gavau „malkų“, sunkiai dirbau, kad atkeršyčiau
Iki gyvos galvos nuteistas žudikas: negarantuoju, kad atsukus laiką pasielgčiau kitaip
Vienos žiauriausių Panevėžio „tulpinių“ gaujos vadeiva A. Vertelka atskleidė, ką veiktų laisvėje
- Koks jūsų mėgstamiausias filmas?
Nuo jaunystės mėgstu filmus apie indėnus arba vesternus. Taip pat patinka pagal tikrus faktus sukurti filmai.
- Kokia pamoka mokykloje H. Daktarui labiausiai patiko?
Istorija. Amžiai, piratai, plėšikai, karaliai. Visu tuo labai domėjausi.
- Koks yra jūsų laimingas skaičius?
12. Nes tą mėnesį, dieną ir valandą esu gimęs (H. Daktaras gimė 1957 m. gruodžio 12 d., 12 val.).
- Koks yra H. Daktaro geriausias vaikystės prisiminimas?
Nieko vaikystėje tokio nebuvo. Džiaugdavausi, kai mama valgyti pakviesdavo. Patenkintas būdavau. Nes būdavo, kad valgyti kartą per dieną tekdavo. O dabar vaikai nevalgo, atsikalbinėja.
TAIP PAT ŽIŪRĖKITE:
