„Tas tylėjimas, tas gumos tempimas, be abejo, ir pačiam premjerui kainuoja reitingus, pradžioje reitingus. Tai manau, kad jis pats įsivertins“, – Žinių radijui antradienį sakė F. Jansonas.
Pasak jo, šalies vadovas dėl pasitikėjimo premjeru spręs matydamas atsakymus iš pradėtų ikiteisminių tyrimų, bet kol jų nėra, žiniasklaidos paskelbti tyrimai tėra regimybės.
„Regimybė yra labai gražus lietuviškas žodis, (...) tai šiuo atveju išsiaiškinkime, ar yra faktai, ar yra jų regimybės. Atsakymų, tikimės, kad ilgai laukti nereikės“, – kalbėjo prezidento Gitano Nausėdos atstovas.
Jo teigimu, pasirodantys vis nauji klausimai ministrui pirmininkui „šią akimirką toli gražu nepadeda“ organizuojant svarbesnius darbus valstybėje.
Patarėjas sakė, kad premjeras praėjusią savaitę prezidentui paaiškino savo versiją dėl paskelbtų žurnalistinių tyrimų, bet to nebūtinai reikia priimti už gryną pinigą.
„Kartoju, yra tarnybos, kurios privalo pagal įstatymą atlikti savo darbą ir jos jį atliks“, – sakė F. Jansonas.
BNS rašė, kad dėl premjero ir jo dabartinio bei praeities verslo veiklos ikiteisminius tyrimus atlieka Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT).
Jie pradėti po „Laisvės TV“ ir tiriamosios žurnalistikos centro „Siena“ paskelbtų dviejų tyrimų.
F. Jansonas pats sakė abejojantis minimų tyrimų paveikumu.
„Šiaip iš žurnalistinės patirties žinau, kad jeigu tau reikia uždavinėti 50 klausimą, tai ne kažką jau su tuo kūriniu tavo, bet... Bet visada tikiesi, kad gal bus kažkas įdomaus“, – teigė G. Nausėdos patarėjas.
Jis tvirtino komunikaciškai suprantantis premjero sprendimą Prezidentūroje atsisakyti atsakyti į vieno iš žurnalistinių tyrimų autorių Šarūno Černiausko klausimus.
„Premjero sustojimas Prezidentūroje yra penkioms minutėms ir, jeigu tau uždavinėja klausimus tokius, kur tu gyvenai gūdžiais 2004 metais, tai tau šiaip reikėtų prisiminti. Aš nežinau, ar visi prisimena, kokiame nuomotame bute glaudėsi prieš 20 metų“, – kalbėjo F. Jansonas.
„Premjeras pasirinko tokį būdą, manau, kad jis pakankamai logiškas“, – pridūrė jis.
Prezidento patarėjas taip pat abejojo žurnalistinių tyrimų dėl premjero veiklos autorių objektyvumu.
„Kai tu iš esmės tiki, kad tavo straipsnio herojus yra niekšas ir tu jį gaudai, tai to objektyvumo žurnalistinio, visi mes žinom, kad tu gali deklaruoti viešai savo objektyvumą, bet realiai tu užduodamas 50-ą klausimą vis tiek jau turi asmeninį santykį. Iš esmės, iš šono žiūrint, čia labiau atrodo kas ką, tokia medžioklė su varovais ir arba šernas pabėgs, arba nepabėgs“, – teigė G. Nausėdos atstovas.
FNTT savo atliekamame ikiteisminiame tyrime aiškinasi aplinkybes dėl prieš pusmetį nacionalinio plėtros banko ILTE suteiktos paskolos premjerui iš dalies priklausančioje įmonėje „Garnis“ panaudojimo.
Tuo metu STT ikiteisminį tyrimą pradėjo reaguodama į antrą žurnalistinį tyrimą, kuriame kelti klausimai dėl G. Palucko prieš dešimtmetį iš dalies valdytos įmonės „Sagerta“, paskolų ir nekilnojamojo turto įsigijimo bei ryšių su verslininku Darijumi Vilčinsku.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Reikėjo suklusti jau tada, kai mūsų kaimynai „Lačplėsio“ ordiną paskelbė teiksią tik už Tėvynės – Latvijos gynimą ir nerado nė vieno verto. Nieko ligi šiol neapdovanojo ir estai atstatytu Laisvės Kryžiumi, ir lenkai – atnaujintu „Virtuti Militari“. Vietoje to estai Taline pastatė stiklinį Laisvės Kryžių – ištikimybės Tėvynei simbolį.
Naujoje Lietuvoje tik du žmonės patys atsisakė vadovybės siūlomo Vyčio Kryžiaus ordino: pirmasis KA ministras Audrius Butkevičius ir Kariuomenės vadas Jonas Kronkaitis. Generolas Kronkaitis lakoniškai parašė: „Nesu padaręs nieko, už ką mane apdovanotų narsumo ordinu“. Gerbiu generolą.
