„(Susitarti – BNS) niekas netrukdo, tiesiog reikia dar šiek tiek laiko, tikrai vakar padarėme nemažą žingsnį“, – žurnalistams Prienuose ketvirtadienį sakė G. Nausėda.
Prezidentūrai ir Užsienio reikalų ministerijai nesutariant dėl ambasadorių, šiuo metu įšaldytas 13 Lietuvos atstovų skyrimas, tarp jų – ir Lenkijoje.
Institucijų nuomonės taip pat išsiskyrė dėl ambasadoriaus Jungtinėje Karalystėje Eitvydo Bajarūno ir ambasadoriaus NATO Deivido Matulionio galimybės tęsti darbus dar vienerius metus.
G. Nausėda ketvirtadienį sakė, kad su G. Landsbergiu vėl susitiks netrukus.
„Pasiėmėme abu laiko šiek tiek pagalvoti ties labai konkrečiomis kandidatūromis ir, manau, jeigu padarysime antrą žingsnį, iš esmės bus galima pasakyti, kad darbas baigtas“, – teigė prezidentas.
„Tikiuosi, kad visi taškai ant „i“ bus padėti“, – sakė jis.
Aptarė kandidatus
Šalies vadovas nurodė su ministru aptaręs kandidatus į visas ambasadas, kurių vadovai keisis 2024 metais.
„Kuomet kalbi apie tokį platų spektrą žmonių, norisi pirmiausia, kad mūsų diplomatiniai resursai būtų panaudojami optimaliai ir besvarstant kyla labai įdomių minčių, pasiūlymų. Jeigu juos pavyks įgyvendinti, aš manau, kad mūsų diplomatinės atstovybės, visas diplomatinis korpusas ir jo efektyvumas galėtų tik sustiprėti“, – kalbėjo G. Nausėda.
G. Landsbergis po susitikimo su prezidentu sakė, kad pokalbis buvo „konstruktyvus, normalus“, o ambasadorių klausimu ieškoma visa apimančio sprendimo.
Ministras mano, kad pernai į Vilnių konsultacijoms iškviestas E. Bajarūnas turi trauktis iš pareigų po ambasados darbuotojų kaltinimų mobingu ir per vidinį tyrimą nustatytų pažeidimų, tačiau G. Nausėda reikalauja nepriklausomo tyrimo.
Diskusijas dėl E. Bajarūno galimybių likti pareigose kursto ir praėjusią savaitę Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) priimtas sprendimas, kad G. Nausėdos ir E. Bajarūno apsilankymas miuzikle „Operos fantomas“ Londone pernai pavasarį buvo privataus pobūdžio, o už jį sumokėta ambasados lėšomis. Tiek prezidentas, tiek ambasadorius nesutinka pažeidę įstatymą.
Konstitucija numato, kad ambasadorius Lietuvoje skiria prezidentas Vyriausybės teikimu ir pritarus Seimo Užsienio reikalų komitetui.
Būsimų ambasadorių pavardės paprastai viešos tampa Užsienio reikalų ministerijai įregistravus su Vyriausybės teikimu susijusius teisės aktų projektus. Iki tol jos būna įslaptinamos, siekiant išvengti viešo diplomatų kandidatūrų komentavimo, kol institucijos dėl jų galutinai nesusitarė ir kol ambasadorių priimanti valstybė nepateikė sutikimo, vadinamojo agremano.
Įstrigus ambasadorių skyrimui, Seimo Užsienio reikalų komitetas sausio pabaigoje pranešė rengsiantis įstatymo pataisas, kad diplomatinių atstovų skyrimo tvarka būtų aiškiai apibrėžta.
Prezidentūra anksčiau teigė irgi siūlysianti keisti ambasadorių skyrimo tvarką, kad šalies vadovui būtų pateikti visi konkrečioje atrankoje dalyvavę diplomatai, o ne tik tas, kurį pasirinko Užsienio reikalų ministerijos vadovybė.
