Kaip nurodo Prezidentūra, politikai taip pat kalbėjosi apie dvišalius Lietuvos ir Vokietijos santykius, bendradarbiavimą gynybos srityje.
Prezidentai taip pat aptarė Europos ateitį ir Europos Sąjungos globalaus veikimo prioritetus, istorinės atminties klausimus, pažymėdami kovos su dezinformacija ir istorijos revizionizmu svarbą.
G. Nausėda pabrėžė vertinantis glaudų bendradarbiavimą su Vokietija saugumo srityje ir šalies tvirtą įsipareigojimą kolektyviniam saugumui.
J. Gauckas Lietuvoje lankosi, nes jam trečiadienį bus suteiktas Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Garbės daktaro vardas.
Kaip pranešė universitetas, VDU Garbės daktaro vardas buvusiam prezidentui suteiktas už nuopelnus tarptautinio bendradarbiavimo, taikos palaikymo ir demokratijos stiprinimo srityse bei reikšmingą indėlį puoselėjant laisvės, teisingumo, solidarumo vertybes.
Po ceremonijos J. Gauckas surengs diskusiją su studentais, kurioje aptars, kaip „Rusijoje neįvykus desovietizacijai įsitvirtino neostalinistinis Vladimiro Putino režimas“.
1967 metais J. Gauckas buvo įšventintas į evangelikų liuteronų kunigus. Dėl to, ir dėl neslepiamų antikomunistinių pažiūrų, jį nuolat stebėjo Rytų Vokietijos slaptoji policija (Stasi).
1989-aisiais J. Gauckas dalyvavo antikomunistiniuose protestuose Rytų Vokietijoje ir įkūrė opozicinį judėjimą „New Forum“, kuris prisidėjo prie Vokietijos vieningosios socialistų partijos žlugimo.
Nuo 1990-ųjų jis dešimtmetį dirbo Stasi įrašų agentūros federaliniu komisaru. Ši institucija padėjo atskleisti buvusios komunistinės Rytų Vokietijos slaptosios policijos nusikaltimus.
2012-aisiais J. Gauckas laimėjo Vokietijos prezidento rinkimus ir buvo pareigose iki kadencijos pabaigos 2017-aisiais.
