• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Šiaulių „Aušros“ muziejaus Restauravimo centro vedėja Vita Andrulienė atskleidė priešlėktuvinės kulkosvaidžio gilzės paslaptį. Originalioje slėptuvėje buvo susukti vienos šeimos ūkio dokumentai, kurių seniausias — 1864 metų.

REKLAMA
REKLAMA

Į Šiaulių „Aušros“ muziejaus Restauravimo centrą varinę priešlėktuvinę kulkosvaidžio gilzę atvežė Jurbarko rajono gyventojai, keistą radinį aptikę avilyje. Žmones domino, kas slepiasi gilzės viduje.

REKLAMA

Atsargiai ištraukus atskilusį mažytį popieriaus fragmentėlį ir atlikus tyrimus, tapo aišku, kad ištrauktas lapelis tikrai nėra laikraštis. Bet išimti viduje į tūtelę suvyniotų popierių niekaip nepavyko, nes trukdė konusinė gilzės forma.

V. Andrulienė gilzę nuvežė į Prano Gudyno restauravimo centrą Vilniuje, kur buvo padaryta gilzės rentgeno nuotrauka.

REKLAMA
REKLAMA

Nuspręsta gilzę pjauti. Muziejaus restauratorius Ramūnas Šambaras nupjovė gilzės galą, V. Andrulienė pabandė traukti dokumentus. Kruopštus darbas truko nuo ryto iki vakaro. Dokumentai lengvai nepasidavė, tad gilzę teko pjauti dar vienoje vietoje.

Kai pagaliau radinį pavyko ištraukti, V. Andrulienė pradėjo lukštenti sulipusį „kokoną“.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Iš pažiūros nedidelėje erdvėje tilpo daugiau nei 10 dokumentų, seniausias iš jų — 1864 metų.

V. Andrulienė rodo ant stalo išdėliotus radinius. Dalis iš jų liko tik fragmentais ir skiautelėmis. Restauratorės spėjimu, vertingiausias dokumentas — planas, tik dar neaišku, kokios vietovės.

REKLAMA

Dauguma atrastų dokumentų susiję su žemės nuosavybe, žemės mokesčiais. Restauratorė pakelia vieną iš popierių: antspauduotas, rusų kalba ranka rašytas 1868-ųjų dokumentas buvo tūtos viduje. Prie jo pridėtas spausdintas 1891-ųjų dokumentas, patvirtinantis turimos žemės kiekį.

Tarp popierių rasta ir užrašų knygutė, kurioje surašyti ūkio reikalai, užmokesčiai, ūkyje dirbusių žmonių pavardės.

REKLAMA

Naujausias rastas dokumentas, „Ugnies draudimo liudijimas“, išrašytas Raseiniuose 1943-aisiais. Pagal pastarojo dokumento datą galima daryti prielaidą, kad svarbiausi šeimos dokumentai buvo paslėpti artėjant antrajai rusų okupacijai.

Muziejaus restauratoriai su gilzę atvežusia šeima dar nėra susisiekę, nes neturi jų kontaktų, bet, tikisi, kad šeima atsilieps.

Radinius planuojama restauruoti, jie turėtų tapti Šiaulių „Aušros“ muziejaus eksponatais.

Živilė KAVALIAUSKAITĖ

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų