Sustiprinti priemones, atgrasančias priešiškas valstybes šioje teritorijoje ir visame regione, galime tik užtikrindami dar glaudesnį ryšį tarp didžiausių NATO sąjungininkių – JAV ir Vokietijos bei Lenkijos ir Lietuvos.
Prieš penkerius metus, su buvusiu JAV sausumos pajėgų Europoje vadu generolu leitenantu Benu Hodgesu rašydami apie galimą Lenkijos, Lietuvos ir JAV bendradarbiavimą saugumo srityje, identifikavome PLUS (angl. Poland, Lithuania, USA) formatą, kuris leistų užtikrinti ne tik Suvalkų koridoriaus saugumą, bet ir toliau gilintų trišalius santykius tarp demokratiškomis vertybėmis grįstų šalių.
Savo viziją grindėme paprasta logika. JAV, mūsų svarbiausios strateginės partnerės, kariai yra dislokuoti Rytų Lenkijoje kartu su Lenkijos kariuomene. Lietuva, beje, taip pat turėdama JAV rotacinį dalinį, turi toliau stiprinti savo karinius pajėgumus. Taigi, siekiant įgalinti Lenkijos, JAV ir Lietuvos karines pajėgas, kariai privalo turėti laisvo judėjimo mandatą Suvalkų regione (Lenkijos ir Lietuvos teritorijose). Tai reiškia, kad sukurtame Suvalkų karinio mobilumo koridoriuje visos sąjungininkų karinės pajėgos turėtų laisvai veikti mūsų ir Lenkijos teritorijose. Kuo vieningiau ir darniau PLUS formato šalys veiks saugumo terpėje, tuo stipresnis bus atgrasymo elementas. JAV įsitraukimas, be abejo, suteiktų didžiausią atgrasymo efektą.
Toks siūlymas buvo prieš penkerius metus. Šiandien, kai prie mūsų sienų šalys agresorės žvangina ginklais, į PLUS formato svarstymus neabejotinai kyla poreikis ir yra galimybė įtraukti Vokietiją. Su visaverčiu brigados dydžio vienetu Vokietija neabejotinai taps dar vienu atgrasymo veiksniu, todėl būtinybė įtraukti jos brigadą į sąveiką su Lietuvos kariuomene yra akivaizdi. Adaptavę PLUS formatą į G-PLUS (angl. Germany), gautume galingą keturių NATO sąjungininkų susitarimą su aiškia misija – ginti Suvalkų koridorių ir kartu atgrasyti bet kokią galimą Rusijos ir Baltarusijos agresiją prieš Lietuvą, Lenkiją bei kitas demokratijas. Būtent G-PLUS formatas suteiktų galimybę transformuoti Lietuvos ir Lenkijos sienos teritoriją į saugiausią vietą žemėje.
Suprantu ir skeptikus, manančius, jog JAV vidaus politika per daug susiskaldžiusi, kad būtų galima prognozuoti naujus bendradarbiavimo formatus. Kad ir kokie nenuspėjami šie politiniai rinkimų metai yra JAV, turime suprasti, kad be JAV, be stipraus transatlantinio ryšio mūsų saugumas neįmanomas. Todėl ir bendravimas su JAV privalo būti ženkliai sustiprintas. Ir nėra svarbu, kas bus kitas JAV prezidentas, – mes privalome dirbti su visais išrinktais Amerikos lyderiais, nes kito kelio nėra.
Lietuvos Prezidentas garbę dalyvauti Europos Vadovų Taryboje Briuselyje kartais galėtų drąsiai deleguoti premjerei, o pats turėtų kas mėnesį ar du lankytis JAV ir siekti tiek Baltųjų rūmų, tiek
Kongreso paramos. Nors Lietuvos politikai susiskaldę taip, kad artėja prie smėlio dėžės lygio, vokiečiai patys patvirtino brigadą Lietuvai. Tai didžiulė sėkmė Lietuvai ir visam regionui, bet negalime tikėtis, kad mums kaip mana iš dangaus nukris kovoti nusiteikę JAV kariai. Užsienio ir saugumo politikos kompasas turėtų visada būti nukreiptas į Vakarus, ypač į JAV, o prezidento lyderystė šioje srityje yra kertinė.
Užteks dejonių, kad kažkas kažko (tai resursų, tai karių) mums neduoda. Kaip rašiau anksčiau, greitis įkuriant vokiečių brigadą Lietuvoje yra neadekvatus ir reikalauja radikalių sprendimų. Tik investuodami į savo saugumą ir stiprindami abipusiai naudingus ryšius su sąjungininkais, galime užtikrinti, kad nesaugiausia vieta žemėje taptų saugiausia. O saugiausia vieta žemėje reikštų, kad investicijos į Lietuvą augs, kad JAV bus įsitraukusi į Centrinę ir Rytų Europą ir Lietuvą, kad atgrasymo priemonės suveiks. Esu įsitikinęs, kad G-PLUS formatas tai įprasmina ir gali užtikrinti.
Šis tekstas yra nuomonė. Redakcija už jo turinį neatsako.
