Antradienį Seime galutinai svarstomas kitų metų valstybės biudžetas sukėlė daugybę parlamentarų aistrų. Anksčiau Vyriausybė atmetė daugelį parlamentarų pasiūlymų didinti biudžeto išlaidas ir skirti lėšų įvairiems projektams.
Tačiau balsuojant dėl liberalo Ričardo Juškos pasiūlymo skirti daugiau kaip 1,5 mln. eurų papildomų lėšų Seimo kanceliarijai, opozicijai užteko balsų, kad tokia Vyriausybės išvada būtų atmesta, o biudžeto išlaidos – padidintos.
Už tai balsavo 77 parlamentarai, iš jų – 22 iš valdančiosios daugumos: po 10 konservatorių ir Liberalų sąjūdžio ir 1 Laisvės frakcijos atstovas. Tarp jų ir aplinkos ministras Simonas Gentvilas, anksčiau posėdyje palaikęs Vyriausybės išvadą.
Naujienų portalui tv3.lt susisiekus su S. Gentvilas, jis teigė, kad nubalsavo netyčia ir tai yra klaida.
„Ten visiškai susipainiojęs buvau. Tiesiog klaida. <...> Esu prieš. Pats Vyriausybėje tvirtinau biudžetą. Kadangi paraleliai dalyvavau kitame posėdyje, tai padariau klaidą“, – komentavo S. Gentvilas.
Po šio balsavimo premjerė Ingrida Šimonytė pratrūko ir kreipėsi į ankstesnę valdančiąją koaliciją.
„Sveikinu buvusią valdžią su tuo, kad pati nenumačiusi pinigų biudžete net to, ką reikia minimaliai tenkinti įstatymų reikalavimus, dabar padidino dar deficitą, už kurį bando mane kalti prie kryžiaus. Tokio cinizmo šioje šalyje dar nebuvo“, – teigė premjerė.
Pasipiktino Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas. Jis teigė, kad papildomos lėšos numatytos ne tam, kam labiausiai reikėtų.
„Medikai dirba fronto linijoje. Man būtų labai keista pasižiūrėti jiems į akis, kai didinama padėjėjams, o ne medikams.
Kas yra mūsų prioritetas? Kodėl galvojam tik apie save, o ne apie kitus?“, – teigė M. Majauskas.
Į tokius komentarus atsakė ir projekto iniciatorius R. Juška: „Labai amoralu supriešinti balsavimu medikus su darbo užmokesčiu“.
Valstietis Valius Ąžuolas po balsavimo džiaugėsi parlamentarų sprendimu.
„Noriu pasidžiaugti tuo sprendimu ir atsiminti, kad Seimo darbas, įstatymų leidimo kokybė labai daug priklauso nuo darbuotojų, kurie dirba Seime.
Mes taip pat turime suprasti, kad reikalingi kompetentingi žmonės, ganantys adekvatų atlyginimą“, – po balsavimo teigė jis.
Seime baigiamos diskusijos dėl 2021 metų valstybės biudžeto, parlamentarai pradės balsavimą dėl jo priėmimo.
Ąžuolas negailėjo kritikos
Prieš Seimo posėdį opoziciniai valstiečiai tikina, kad valdantieji Lietuvą įstums į tokią padėtį, kad skolintis turėsime už labai brangiai. Finansų ministrė atkerta, kad besiklausant valstiečių, ją apima gėdos jausmas.
„Iš tikrųjų yra dvi pagrindinės priežastys, kodėl valstiečių frakcija negali palaikyti biudžeto. Pirma priežastis, mechaniškai buvo padidintas valstybės deficitas. Tai labai blogas reiškinys, nes tai blogins valstybės skolinimosi reitingą, tai reiškia, kad už skolintus pinigus turėsime mokėti daugiau“, – Seime antradienį susirinkusiems žurnalistams kalbėjo V. Ąžuolas.
Praėjusioje kadencijoje Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pareigas ėjęs V. Ąžuolas tikino, kad pirmajame biudžeto projekte, kurį Seimui pateikė dar Sauliaus Skvernelio Vyriausybė, buvo numatyta leisti pasiskolinti lėšų koronaviruso situacijai taip, kaip tai buvo padaryta per pirmąją bangą.
„Kokia buvo situacija? Pavasarį netgi Landsbergis, netgi opozicija palaikė šį pasiūlymą, pasitikėdami Skvernelio Vyriausybe. Koks rezultatas? Leidome 6 mlrd. eurų ribose pasiskolinti, iš jų buvo panaudota 3 mlrd. eurų, tik pusė lėšų.
Dabartinis kelias mane labai liūdina. Tai reiškia, kad valdantieji nepasitiki Šimonytės Vyriausybe, jeigu nenori jiems suteikti tokios pat galimybės pasiskolinti ir naudoti kovidui reikalingas lėšas. Kokią jie užprogramavo problemą iškart, jie paskyrė tik 1 mlrd. eurų kovido valdymui, kai žinome, kad šiemet reikėjo 3 mlrd. eurų kovido valdymui. Tai jau iš karto aišku, kad to milijardo neužteks“, – samprotavo V. Ąžuolas.
Parlamentaras spėjo, kad Vyriausybė turės grąžinti biudžetą Seimui persvarstyti, kai teks įtraukti koronaviruso valdymui reikalingas lėšas.
„O tai labai blogas ženklas kaip valstybei, kaip Vyriausybei, tai įveda nepasitikėjimą Vyriausybe“, – tikino valstietis.
Antra priežastis, kodėl valstiečių frakcija nepalaikys biudžeto, anot V. Ąžuola, yra tai, kad Vyriausybė į biudžetą neįtraukė Europos gaivinimo plano pinigų.
„Pasakant, kad jų neva dar nėra, nors daugelis Europos valstybių, tokių kaip Estija, Italija, Prancūzija, įtraukė juos į pajamas ir nuo vasario 1 d. jau planuoja juos leisti“, – teigė politikas.
Pasak V. Ąžuolo, pavyzdžiui, Estija nuo vasario 1 d. iš šio fondo lėšų 30 mln. eurų skirs gydymo įstaigoms atnaujinti ir pirkti.
„Ar Lietuvai to nereikia? Man rodos, kad tikrai reikia. Dėl šių dviejų priežasčių mes negalime palaikyti biudžeto“, – konstatavo V,. Ąžuolas.
Pirmiau suvaldys koronavirusą, po to skolą
„Man beklausant buvusių valdančiųjų, apima toks svetimos gėdos jausmas. Kai tu bandai pasakyti, kad tas biudžeto deficitas, kuris buvo nupieštas, 5 proc., kad jis turi kažkokią prasmę“, – į V. Ąžuolo kritiką atsakė finansų ministrė, konservatorė G. Skaistė.
Pasak jos, buvusi Vyriausybė koronaviruso valdymui paskyrė 3,4 mlrd. eurų, iš kurių panaudojo 2,8 mlrd. eurų. Ministrės tvirtinimu, jei S. Skvernelio Vyriausybės, sėkmės Seimo rinkimuose atveju, planavo taip ir toliau valdyti pandemiją, tai biudžeto deficitas galėjo išaugti ir iki 10 proc.
G. Skaistė tikina, kad ne visos išlaidos, kurias paskyrė ankstesnis ministrų kabinetas, buvo susijusios su koronaviruso valdymo, nes dalis jų, pavyzdžiui, buvo skirta vienkartinėms išmokoms.
„Šiandien suplanuotos išlaidos yra optimalios, pagal tas priemones, kurios yra numatytos, išlaidos yra suplanuotos pusei metų, tikimės, kad per tą laiką kovidą pavyks suvaldyti“, – kalbėjo ministrė.
Jei situacija nesistabilizuos taip, kaip prognozuojama, anot G. Skaistės, pavasario Seimo sesijoje bus galima patikslinti koronavirusui skiriamas išlaidas. Ministrės teigimu, pirminė šios Vyriausybės užduotis – koronaviruso suvaldymas, o auganti valstybės skola yra jau ateinančių metų klausimas.
„Tas skolinimasis nėra tik Lietuvos klausimas, tą daro visa Europos Sąjunga, todėl ir sprendimai bus bendri, priemonės bus atsižvelgiant į bendrą tarptautinį kontekstą. <...> Skolinimosi kaina yra labai maža. Klausimas šiandien yra, kiek yra pasiskolinima ir ar tos išlaidos yra prasmingos. Ar jos iš tikrųjų prisideda prie ekonomikos atsigavimo, ar jos labiau skirtos pravalgyti ir keliukams tiesti, kaip būdavo kartais anksčiau“, – sakė G. Sklaistė.
Pasak jos, ateinančiais metais planuojama skolintis 5,5 mlrd. eurų.
Parlamentarai antradienį ketina priimti 2021 metų valstybės biudžetą. Jame numatoma, kad valdžios sektoriaus deficitas – skirtumas tarp išlaidų ir pajamų – sudarys 7 proc. bendrojo vidaus produkto.
Biudžeto projektą parengė kadenciją baigusi Sauliaus Skvernelio vyriausybė, tačiau jį dar spėjo pakoreguoti Ingridos Šimonytės ministrų kabinetas.
Kitais metais vidutiniškai 9 proc. didės senatvės pensijos, dešimčia eurų – iki 70 eurų – vaiko pinigai, minimali alga augs nuo 607 iki 642 eurų (iki mokesčių).
Naujoji vyriausybė biudžete padidino išlaidas koronaviruso pandemijos valdymui. Papildomų lėšų numatyta nedarbingumo išmokoms, subsidijoms, lengvatinėms paskoloms.
2021 metų valstybės biudžeto pajamos, įskaitant Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšas, bus 11,252 mlrd. eurų, o išlaidos viršys pajamas 4,573 mlrd. eurų.
Biudžetas sudarytas skaičiuojant, kad BVP kitąmet augs 2,8 proc., o darbo užmokesčio augimas lėtės iki 4,1 proc.
