Asta VOLKOVAITĖ
Vis daugiau vaikų lieka augti globos namuose. Graudi statistika byloja, kad daugėja tėvų, nebesiekiančių susigrąžinti savo vaikų iš laikinos valstybės globos glėbio. Iš šeimos lizdo atžalas lengva ranka išmeta jau ir motinos. Specialistai svarsto, kas – alkoholis, ekonominė situacija, nusivylimas gyvenimu, naujos socialinės normos ar psichologinės problemos – skatina moteris pasirinkti „gegutės“ vaidmenį?
Meilė alkoholiui stipresnė už motinystę
Praėjusiais metais į savo biologines šeimas sugrįžo tik 24 vaikai, 2011-aisiais sugrįžusiųjų buvo 33. Tėvų globos per metus neteko beveik trigubai daugiau vaikų. Į kūdikių globos namus nukreipta 20 vaikų, 2011-aisiais tokių mažylių tebuvo 13. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai pastebi, kad tėvai, iš kurių paimami vaikai, dažniausiai neberodo iniciatyvos susigrąžinti savo vaikus, nors šeimos Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistų ir Šiaulių miesto savivaldybės Socialinių paslaugų centro socialinių darbuotojų nuolat skatinamos keisti savo gyvenimo būdą ir patiems auginti savo vaikus.
„Tokios šeimos yra nuolat lankomos, sudaromi konkretūs planai, padedama, tarpininkaujama, konsultuojama siekiant, kad vaikas grįžtų į biologinę šeimą“, – teigia Vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausioji specialistė Rūta Janulienė. Per metus jos skyriaus darbuotojai tokiose šeimose praėjusiais metais lankėsi beveik du tūkstančius kartų. Stumdė vaiko teisių gynėjus
Dažniausiai vaikus susigrąžinti trukdo tos pačios priežastys, dėl kurių jų netenkama: alkoholis, narkotikai, smurtas šeimoje, suėmimas ar atliekama bausmė.
„Telefoninio pokalbio su policijos pareigūnu metu atsidarė Birutės (vardas pakeistas) buto durys, moteris išėjo nešdama savo nepilnametę dukrą ant rankų. Birutė atrodė neblaivi, kalbėjo nerišliai, skyriaus specialistus plūdo necenzūriniais žodžiais savo nepilnametės dukters akivaizdoje. Specialistams paprašius nustoti ir pasikalbėti, nepakluso. Specialistei bandant ją sustabdyti, nustūmė ją ir tekina nubėgo nepaleisdama vaiko iš rankų“, – apie mažametės motiną teigiama Šiaulių miesto apylinkės teismo nutartyje.
Pasikartojus analogiškai situacijai, pareigūnai sulaikė moterį dėl nuolatinio girtavimo, netinkamos vaiko priežiūros ir abejingumo vaiko sveikatai. Nuspręsta paimti mergaitę iš motinos ir apgyvendinti ją kūdikių namuose. Kitoje istorijoje vaikų globos įstaigoje atsidūrė visi trys sutuoktinių vaikai.
„Šeima nepripažįsta problemų, gydytis nuo alkoholizmo nesutinka. Namuose labai skurdu, baldai aplūžę, nešvaru, maisto šeima ieško šiukšlių konteineriuose“, – rašoma Šiaulių miesto apylinkės teismo nutartyje apie šią šiauliečių šeimą, kurioje augo trys vaikai. Teismas nusprendė šių vaikų labui laikinai apriboti motinos ir tėvo valdžią. Vaikus praranda ir iš meilės vyrams
Pastaruoju metu vaiko teisių gynėjai pastebi ir naujas priklausomybės formas, dėl kurių moterys apleidžia savo atžalas. „Viena jų – azartiniai lošimai, tada pamirštama pasirūpinti vaikais. Ryškėja ir dar viena priklausomybės forma – perdėta moterų meilė vyrams. Buvo atvejų, kai moteris savo vaikus visiškai nustūmė į šoną atsiradus vyrui“, – mini R. Janulienė.
Šios istorijos baigėsi tuo, kad motinoms buvo laikinai apribotos motinystės teisės, o vaikai atsidūrė globos įstaigose. Tokios moterys vaiko teisių specialistams išoriškai nė nepriminė asocialių asmenų.
„Jos atrodė normaliai. Teigė, kad gailisi. Buvo ne kartą siųstos pas psichologus. Keletą kartų joms pavyko įrodyti, kad pasitaisė, ir joms buvo grąžinti vaikai. Bet kai jie sugrįžta, atsiradus vyrui istorija vėl pasikartoja, todėl ir drįstu tvirtinti, kad tai priklausomybė. Tokių moterų gyvenime prioritetu tampa vyrai, ne vaikai“, – tvirtina R. Janulienė.
Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausioji specialistė Rūta Janulienė pastebi naują priklausomybės formą, dėl kurios moterys praranda teisę į savo vaikų globą – tai perdėta meilė vyrams, kai prioritetu tampa nebe vaikai.
Tautiečiai pageidauja sveiko vaiko
Praėjusiais metais nebuvo lemta tuštėti vaikų globos namams – įvaikinta 10 Šiauliuose gyvenančių vaikų, iš kurių šeši įvaikinti tautiečių, gyvenančių Lietuvoje, o keturi įvaikinti užsienio piliečių, gyvenančių užsienyje.
2012 m. į Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrių, prašydami įsivaikinti vaiką, kreipėsi šeši tautiečiai ir nė vienas užsienio pilietis, nuolat gyvenantis šalyje.
Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistų manymu, tautiečiai, kartu ir užsienio piliečiai, kasmet įvaikina beveik tiek pat vaikų. „Skirtumas tas, kad tautiečiai pageidauja įvaikinti sveiką ar nežymių sveikatos sutrikimų turintį ir kuo mažesnio amžiaus vaiką, o užsienio piliečiai įvaikina įvairią negalią turinčius vaikus ir vyresnio amžiaus vaikus. Mieste vis daugėja atvejų, kai pageidaujama įvaikinti ne vieną, o du vaikus, tada broliai ir seserys auga kartu“, – pastebi R. Janulienė.
Dėl to, kad tautiečiai pageidauja tik sveiko vaiko, ji nelinkusi kaltinti mūsų savimonės ar mentaliteto. „Manau, kad užsieniečiams neįgalaus vaiko įvaikinimas vis dar atrodo patrauklesnis dėl ten veikiančių gausesnių socialinių paslaugų“, – mano R. Janulienė.
Prašant įvaikinti – ir pageidavimai dėl akių spalvos
Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, vaikų globos institucijos kartu su Šiaulių miesto savivaldybės Socialinių paslaugų centru teigia nuolat skatinantys žmones įvaikinti tėvų globos netekusį vaiką.
R. Janulienės jau nebestebina norinčiųjų įsivaikinti pageidavimai dėl akių ir plaukų spalvos. Lietuvos edukologijos universiteto Socialinės komunikacijos instituto Socialinės pedagogikos studijų programos paskutinio kurso studentės tyrimas dėl įvaikinimo skatinimo šalyje parodė, kad nepaisant įvaikinimą skatinančios reklamos daug kas šiuo klausimu dar tebeturi neigiamą nuomonę. Daugiau kaip kas trečias respondentas neigiamai pasisakė apie įvaikinimo procedūras atliekančias institucijas, esą be ryšių įsivaikinti vaiką yra sunku. Beveik kas antras manė, kad pačios institucijos stabdo įvaikinimo procesą, tokiu būdu atbaidydamos potencialius globėjus. Skatinant įsivaikinti, dažniausiai siūlyta skatinti institucijų bendradarbiavimą.
Daugėja socialinės rizikos šeimų
Mieste jau kelerius metus intensyviai daugėja ir socialinės rizikos šeimų, kuriose augantys vaikai dažniausiai irgi atsiduria globos įstaigose. Ypač jų padaugėjo praėjusiais metais: 2011 m. buvo 169 šeimos, 2012-aisiais – 187. Šiose šeimose auga 231 vaikas.
„Naujos socialinės rizikos šeimos stokoja vaikų priežiūros įgūdžių, neužtikrina pagrindinių savo vaiko teisių. Dažnai į įskaitą įrašomos jaunos, nepilnos šeimos, sugyventiniai, auginantys vaikus, kurių bent vienas augo vaikų priežiūros įstaigose, nesugeba rūpintis savimi ir savo vaikais“, – pasisako vaiko teisių specialistai.
Lietuvoje vienam socialiniam darbuotojui vidutiniškai tenka 16 socialinės rizikos šeimų.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovai pripažįsta, kad toks didelis darbo krūvis dažnai gali riboti socialinio darbuotojo galimybes teikti efektyvias paslaugas šeimai.
Karjera nustumia vaikus į antrą planą
Šiaulių miesto Dainų psichikos sveikatos centro vedėjas, psichiatras-psichoterapeutas Vytautas Bartkevičius apie naują priklausomybės formą, dėl kurios moterys netenka teisės į savo vaikų globą: „Moterys nori būti jaunos, gražios, išsilavinusios ar siekti karjeros. Noras jos siekti nustumia į antrą planą savo atžalas. Vaikas jau nebesuvokia, kad iš mamos galima gauti ir šilumos. Vaikas tampa piktas, žiaurus, prasideda įvairūs ekscesai. Ne kartą klientės prisipažino apleidusios vaikus. Dažnai jos būna pačios vaikystėje nepatyrusios meilės.“ Įvaikinimas
2012 m. tėvų globos neteko 2055 vaikai, iš kurių 1053 berniukai ir 1020 mergaičių. Iš viso Lietuvoje praėjusių metų pabaigoje buvo 10542 vaikai, likę be tėvų globos, iš kurių 4030 vaikų augo globos institucijose, 6105 – globėjų šeimose, 407 – šeimynose.
Galimų įvaikinti vaikų apskaitoje 2012 m. gruodžio 31 d.
buvo 1878 vaikai: 1093 berniukai, 785 mergaitės. 2011 m. galimų įvaikinti vaikų apskaitoje buvo šiek tiek daugiau – 1907 vaikai, 2010 m. – 1944.
Dažniausiai sprendimą dėl įvaikinimo priima 34-39 m. neturintys vaikų sutuoktiniai, gyvenantys mieste ir gaunantys didesnes nei vidutines pajamas.
Kas trečia šeima įsivaikindama pirmenybę teikė mergaitėms. Dažniausiai norima įvaikinti mergaitę todėl, kad manoma, jog mergaitės yra švelnesnės, jas lengviau auklėti.
Pernai metais išlaikyti septynis vaikų globos namus valstybei atsiėjo beveik 14 mln. Lt. Šiemet numatyta jiems skirti beveik 12 mln. Lt.
Parengta pagal Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos informaciją
