Taip antradienį nusprendė vidaus reikalų ministro Eimučio Misiūno vadovaujama Ekstremalių situacijų komisija.
„Ekstremali situacija pratęsiama tol, kol ji bus suvaldyta“, – BNS sakė ministro patarėjas Karolis Vaitkevičius.
Artimiausiu metu Kultūros ministerija turi pateikti kalno stabilizavimo priemonių planą Ekstremalių situacijų komisijai.
Ekstremali situacija valstybės mastu dėl nuošliaužų ant Gedimino kalno Vilniuje paskelbta beveik prieš metus – nuo 2017 metų gruodžio 30 dienos.
Pasak specialistų, per tą laiką situacija ant kalno stabilizuota. Spalį baigtas 15 mėnesių trukęs projektas dėl kalno šiaurės vakarų šlaito tvarkymo: atkurtas šio šlaito reljefas, įrengta vandens drenavimo sistema, atlikti esamų rostverkų avarijos grėsmės šalinimo darbai, konservuotas požeminio tunelio išėjimas, šlaitas apželdintas, įrengta laistymo sistema. Taip pat sutvarkyta šiaurinė atraminė siena su parapetu ir senojo arsenalo vakarinio korpuso galinė siena.
Nacionalinio muziejaus duomenimis, nuo kalno pašalintas supiltinis gruntas, o pirminis šlaito reljefas atkurtas panaudojant gabionus (tinkladėžes). Jų pagalba suformuotas įšalo nebijantis ir paviršinį bei gruntinį vandenį drenuojantis šlaitas.
Po 2016 metų įvykusių net kelių nuošliaužų deformuotas Gedimino kalno šlaito plotas sudarė 3 tūkst. kvadratinių metrų. Tyrimai parodė, kad pagrindinė kalno problema – vanduo ir gruntas, o nuoslankos formuojasi technogeninio grunto sluoksnyje, kuris atsirado 1985 – 1990 metais ant Gedimino kalno šlaitų, siekiant atkurti pilies gynybinės sienos perimetrą užpylus 6 tūkst. kubinių metrų grunto. Vietomis jo storis siekia net tris metrus. Toks supiltinis gruntas yra priskiriamas prie labai silpnų gruntų, turi daug organinės medžiagos, plytų nuolaužų ir kitų statybinių atliekų. Jis yra labai imlus drėgmei, lengvai įmirksta ir tuomet ima slinkti.
Šiaurės vakarų šlaito tvarkybos darbai kainavo 3 mln. eurų. Pagal sutartį atliktiems darbams suteikta iki dešimties metų garantija. Gabionų tinklams suteikta 120 metų garantija.
