Numatomas atlyginimų biudžetininkams mažinimas tiek apstulbino daugelio profsąjungų lyderius, kad šie užsimena apie visuotinį streiką ir socialinį sprogimą. Kai kurie analitikai prognozuoja po Naujųjų kilsiant itin rimtą valstybės finansų krizę.
Kamšydama valstybės biudžeto skyles Vyriausybė vėl pasišovė karpyti biudžetininkų, teisėjų, politikų, pareigūnų ir
valdininkų algas. Jei Seimas palaimins, jos vidutiniškai turėtų mažėti 10 procentų. Vakar posėdžiavęs ministrų kabinetas pritarė, kad bazinė mėnesio alga būtų mažinama nuo 128 iki 115 litų, o bazinis dydis, taikomas apskaičiuojant valstybės politikų, teisėjų, pareigūnų ir tarnautojų pareigines algas, - nuo 475 iki 430 litų. Finansų ministras Algirdas Šemeta viliasi, kad didžiausią efektą tai duos 2010 metais, jis esą siektų apie 800 mln. litų. Šiemet minėtos priemonės leistų sutaupyti apie 260 mln. litų.
Vakarykštis Vyriausybės sprendimas apstulbino profesinių sąjungų lyderius. Jų teigimu, praėjusią savaitę per susitikimus su valdžios atstovais apie tokį bazinių dydžių mažinimą net nebuvo užsiminta. Profsąjungų lyderiai vakar tarėsi, kaip reaguoti į tokį "savavaliavimą".
Eina lengviausiu keliu
Pasak Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininko Artūro Černiausko, Vyriausybė eina lengviausiu keliu ir visą naštą vėl perkelia ant dirbančiųjų pečių. "Matome labai įdomią tendenciją. Kai tik Vyriausybė paskelbia apie atlyginimų mažinimą biudžetininkams, tuoj pat tokie patys procesai prasideda ir privačiame sektoriuje", - pabrėžė jis. A.Černiauskas, be kita ko, atkreipė dėmesį, kad būtent vartotojams, o ne gamintojams atsilieps ir planuojamas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) didinimas 2 procentais.
"Įdomiausia, kad apie visus pokyčius profsąjungos sužino tik iš žiniasklaidos. Praėjusią savaitę buvome susitikę su premjeru, socialinės apsaugos ir darbo ministru, bet apie atlyginimų mažinimą nebuvo net užuominos. Štai toks socialinis dialogas", - apgailestavo LPSK vadovas. Anot jo, apkarpius algas, sumažės vartojimas ir mokesčių surinkimas, todėl vėl teks kirsti per atlyginimus. "Tikrai imsimės priemonių, kad to nebūtų", - tikino A.Černiauskas.
Jam antrino Lietuvos valstybės tarnautojų profesinės sąjungos pirmininkė Irena Petraitienė. Pasak jos, žadama kreiptis į Seimo frakcijas ir raginti jas gerai apsvarstyti Vyriausybės siūlymus. "Nėra jokio ekonominio pagrindimo imtis tokių priemonių, mokesčiai surenkami palyginti neblogai", - sakė I.Petraitienė. Ji neatmetė galimybės, kad Lietuvoje bus surengtas panašus nacionalinis streikas, koks praėjusį antradienį vyko Estijoje.
Prognozuoja sprogimą
Vakar Seime švietimo sistemos profsąjungų atstovai kartu su parlamentarais visą pusdienį ramiai aptarinėjo pedagogų atlyginimų didinimo perspektyvas. Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė Rūta Osipavičiūtė, iš LŽ sužinojusi apie mažinamus bazinius algų dydžius, labai nustebo. Ji tikino, kad renginyje dalyvavę valdančiosios daugumos politikai nė žodžiu apie tai neprasitarė.
R.Osipavičiūtės teigimu, numatomas 115 litų bazinis dydis pedagogų atlyginimus vidutiniškai sumažins 200 litų (atlyginimų vidurkis - apie 2,2 tūkst. litų). "Tai labai graudu, ar tik nebus kokio socialinio sprogimo", - prognozavo ji.
Bazinis pareiginės algos dydis nuo 490 iki 475 litų jau buvo sumažintas nuo sausio 1-osios. Valstybės tarnautojų ir statutinių pareigūnų alga apskaičiuojama bazinį pareiginės algos dydį (dabar 475 litai) dauginant iš pareiginės algos koeficiento. Nestatutinių, pagal darbo sutartis dirbančių pareigūnų bei kitų biudžetininkų - mokytojų, medikų - atlyginimai apskaičiuojami iš teisės aktuose numatytų koeficientų dauginant kitą dydį - 128 litų bazinę mėnesinę algą. Tokių biudžetininkų esama apie 230 tūkstančių.
Iki 430 litų sumažinus bazinį dydį, paprasto Seimo nario atlyginimas sumažėtų 770 litų ir siektų 7,3 tūkst. litų. Parlamento pirmininkui, premjerui, Konstitucinio Teismo vadovui tektų tenkintis 9,7 tūkst. litų alga (buvo 10,7 tūkst. litų). Ministrams vietoj 9,9 tūkst. litų būtų mokamas 9 tūkst. litų atlyginimas.
Sumažino asignavimus
Darbo užmokesčio sąskaita 2-3 proc. turėtų būti sumažinti asignavimai prezidento, Seimo ir Vyriausybės kanceliarijoms. Tai numatyta patikslintame šių metų biudžeto projekte, kuriam vakar pritarė ministrų kabinetas.
Seimo kanceliarijai šiais metais asignavimai turėtų sumažėti maždaug 2,9 proc. - nuo 111,928 mln. iki 108,758 mln. litų. Prezidento kanceliarijai - apie 2,2 proc. - nuo 18,056 mln. iki 17,661 mln. litų. Vyriausybės kanceliarija gautų beveik 3 proc. mažiau lėšų: vietoj anksčiau planuotų 28,639 mln. litų - 27,794 mln. litų.
Padėtis prasta
Finansų analitikas Rimantas Rudzkis teigia, kad šiandien krašto ekonomikos padėtis yra labai bloga. Kitų metų sausį ar vasarį jis prognozuoja kilsiant valstybės finansų krizę. "Šiuo metu valstybės įsipareigojimai biudžetinėms organizacijoms ir socialinės išmokos neatitinka ekonomikos lygio, ir nematyti jokių požymių, kad tas lygis artimiausiu metu sugrįš", - LŽ sakė R.Rudzkis. Anot jo, jei nenorima devalvuoti valiutos, tikrai teks mažinti visų biudžetininkų atlyginimus, socialines išmokas ir galbūt didinti mokesčius. "Iš visų mokesčių PVM didinimas pats neskausmingiausias, nes nesusijęs su konkurencingumu, o tik vartojimo mažėjimu", - aiškino analitikas. Jo teigimu, labiausiai reikia bijoti įmonių konkurencingumą bloginančių mokesčių, nes ekonomikos atsigavimas labiausiai susijęs su eksportu.
R.Rudzkis apgailestavo, kad per šį pusmetį Vyriausybė nepadarė jokių ryžtingų sprendimų, iš esmės keičiančių padėtį. "Nepateisinama, kad viešojo sektoriaus reforma neįvykdyta iki šiol, nesumažėjo biurokratinių kliūčių verslo kelyje", - pabrėžė jis. Pasak R.Rudzkio, Vyriausybė veikiausiai neturi kitos išeities, kaip tik visokiais būdais gelbėti biudžetą.
Raimonda Ramelienė
