Arčiausiai gamtos esantys žmonės spėja, kad šiltų batų ir kailinių šiemet tikrai prireiks, rašo "Sekundė".
Gilią ir šaltą žiemą pranašauja riešutų gausa, taukus kaupiantys kiškiai ir neįprastai anksti į kamuolius susimetusios bitės. Mokantieji nuspėti orus sako, kad apsirikti leidžiama sinoptikams, bet niekada nesuklysta gamta: artėjant speiguotai žiemai miške nė su žiburiu nerasi grybų, o prieš šiltą žiemą laukiniai žvėrys nekaupia riebalų. Seni žmonės sako, kad jei per Visus Šventus lauke šlapia, žiema paspaus kaip reikiant.
Bitės rengiasi šalčiams
Bitininkas Aleksandras Kavaliauskas, kasmet artėjant žiemos mėnesiams stebintis bičių elgesį, prognozuoja netrukus prasidėsiančius šalčius.
„Nesu labai rimtas stebėtojas, tačiau daugelį metų dirbdamas su bitėmis šį tą pastebiu, – „Sekundei“ pasakojo bitininkas. – Šiemet anksčiau į avilius pradėjo lįsti pelės. Iš patirties galiu spėti, kad jei graužikai ieško šilumos, netrukus sulauksime šalčių. Jei bitininkas nespėja sutvarkyti avilių, pelės į avilius lenda kiekvieną rudenį, bet šiemet tai vyksta ankstokai.“
Užšalimą pranašauja ir į kamuolius susimetusios bitės. A.Kavaliauskas pažymi, kad pernai bitės buvo aktyvios iki pat gruodžio, o šiemet jau „apsitvarkiusios“ prieš žiemą. „Tačiau tokių spėjimų nesu linkęs vertinti labai rimtai, – prisipažįsta bitininkas. – Bitės elgiasi pagal esamas gamtos sąlygas ir pagal jų elgesį nuspėti orus galima nebent trumpam. Kokia bus visa žiema, nelengva spręsti.“
Kad mišku gali tekti klampoti per sniegą ir ieškoti šilto uniformos palto, spėja ir Raguvos girininkijos eigulė Lina Juknonienė. „Seniausi kaimo žmonės sako, kad jei miške daug riešutų, putino uogų, žiema bus ilga ir šalta,o sniego bus daug. Atrodo, kad žiemos šiemet sulauksime rimtos, – tikina miškininkė. – Sakoma, kad speigus pranašauja ir voverių pagausėjimas, tačiau tai galima susieti su itin gausiu riešutų derliumi.“
Gamta suklaidina
Gamtos vaiku save vadinanti humoro grupės „Ambrozija“ narė Violeta Mičiulienė pastaraisiais metais geriau nuspėja žmonių likimus, o gamtos reiškiniai ją pradėjo klaidinti. Violeta sako iš savo močiutės žinanti galybę orų spėjimų, tačiau dabar jie jau nebūtinai pasitvirtina.
„Žmonėms bijau ką ir sakyti, nes viskas per daug išsipildo. Todėl vos pravėrus burną tenka užsičiaupti, – juokauja artistė. – O kalbėti apie gamtą darosi vis sunkiau. Per dangų kažkas pralėkė didžiuliais ratais, išardė darną, subaladojo, todėl dabar nieko nebegalima nuspėti. Apsirinka net didžiausią patirtį turintys senoliai.
Patys žmonės suardė gamtos darbą, užteršė aplinką, paskui dejuoja, kad prognozės nebeišsipildo.“ Todėl dabar, sako Violeta, belieka tik laukti ir tikėtis, kad žiema bus graži – per Kalėdas neteks braidyti per balas, o galėsime pasidžiaugti sniegu.
„Pavyzdžiui, medžiotojai būsimą žiemą spėja pagal kiškio riebumą, tačiau dabar kiškiai tapo tokie greiti, kad retas jį bepagauna ir nudyręs kailį taukus ištekina. Apie artėjančius šalčius praneša nebent riebūs šernai. Medžiotojai sako, kad šiemet jie kaip tik tokie. Žinoma, kai per mišką nebegali pereiti, riešutai į galvą bumbsi, nori nenori prisimeni, kad žiema turėtų būti šalta, – močiutės pamokas prisimena žinoma moteris. – Pernai baravykų buvo tiek, kad ne tik Subačių, bet ir Panevėžį jais aprūpinau, o šiemet norint rasti grybų karalių reikėjo tris ar keturis kilometrus nueiti. Prieš šaltą žiemą grybai miške neauga.“
Džiaugiasi bet kokiu oru
Tikėti pranašystėmis V.Mičiulienė nustojo visai neseniai. Rudenį, kai „nėra nei lapų, nei sniego“, švenčianti gimtadienį moteris mėgsta stebėti išskrendančius paukščius. Vieną vidurnaktį išgirdusi gailius paliekančių gimtinę paukščių klyksmus pripuolė prie lango ir užsisvajojusi net ašarą išspaudė.
„Įsivaizdavau, kad kažkuriame gyvenime esu buvusi gervė, ir tokia nostalgija suėmė, jog norėjosi sušukti, kad ir mane paimtų namo, – emocijų neslėpė V.Mičiulienė. – Staiga pamačiau, kad pro šalį surūdijusiu dviračiu važiuoja mokyklos sargas. Ir gailius garsus skleidžia visai ne išskrendantys paukščiai, o tas senas dviratis girgžda. Staigiai nusileidau ant žemės ir toks pyktis suėmė, kad nutariau jokiomis pranašystėmis nebetikėti, o džiaugtis bet kokiu oru.“
Arklys – ne pranašas
Liūdynietis ūkininkas Valentinas Rapšys žino daugybę spėjimų, tačiau jais visais tikėti nelinkęs. Visoje apylinkėje žinomas arklininkas sako, kad labiausiai klysta bandantieji orus nuspėti pagal arklio odą. „Arklys žiemai kailio neruošia, nors girdėti taip šnekančius tenka neretai, – šypsosi V.Rapšys. – Arklys tiesiog prisitaiko prie gamtos sąlygų. Šaltame tvarte laikomo arklio oda jau rudenį pasidaro stora, o šiltai laikomas jis net šalčiausią žiemą lieka plonais plaukais.“ Nieko nenuspėsi ir pagal triušio kailį – šis gyvulėlis kailį augina prisitaikydamas prie klimato.
Apie penkias dešimtis kiaulių aplinkiniuose kaimuose kasmet paskerdžiantis V.Rapšys žino ir žiemos spėjimus pagal kiaulės kasą. „Ne kiekviena kiaulė supranta, kokia bus žiema, – dėsto humoro jausmo nestokojantis liūdynietis. – Būna, kad per savaitę kelias kiaules paskerdžiu ir kiekvienos kasa kitokia. Štai ir žinok, kad nori.“ Jei kiaulės kasa ilga ir plati, galima tikėtis ilgos ir šaltos žiemos. Ilga ir siaura kasa rodo artėjančią nešaltą žiemą. Jei kasa platėja nuo vidurio, šalčiai paspaus pusiaužiemyje.
Kėkštai sodina mišką
V.Rapšys sako praėjusią savaitę pas kaimyną dorojęs kiaulę, o šios kasa buvusi ilga ir siaura. „Jei tikėtume tokiu požymiu, žiema neturėtų būti šalta, – svarsto ūkininkas. – O miške čirškiantys kėkštai prognozuoja šaltą žiemą. Sakoma, kad jei kėkštai mišką sodina, žiema bus ankstyva ir šalta. Paaiškinti galima paprastai – jausdami artėjančius šalčius kėkštai ruošia atsargas, užkasa giles ir taip prisodina ąžuolų. Beje, gilių šiemet labai daug – irgi prieš šaltą žiemą.“
Ūkininkas pasakoja, kad artėjant šalčiams žąsys anksti pūkus augina, o miške sugautas kiškis būna prikaupęs daug taukų. „Pats žąsų neturiu, bet žmonės sako, kad jos tikrai pūkuotos. Kiškio pagaut šiemet dar neteko, – sako V.Rapšys. – Pasitvirtina prognozės, kad jei Martynas (lapkričio 11 diena) ant ledo, per Kalėdas teks vandenį bristi, o žiema bus tokia, kokia būna Šv. Elžbietos diena – lapkričio 19-oji.“
Birutė Kronienė
