20-asis sankcijų paketas, kurį ketinama pasirašyti iki vasario 24 d., gali tapti strateginiu lūžiu. Jį priėmęs Briuselis ketina atsisakyti sudėtingo kainų lubų mechanizmo ir pasirinkti visišką paslaugų, skirtų Rusijos naftos gabenimui jūra, draudimą. Ši priemonė gali sugriauti logistiką, kurią Maskva kūrė ne vienerius metus, siekdama apeiti apribojimus, rašoma „Pravda Heraščenka“.
Paslaugų embargas: kainų lubų pabaiga
Svarbiausia naujovė – siūlymas įvesti visišką draudimą Rusijos žalios naftos gabenimui jūra. Kalbama apie draudimą Europos bendrovėms teikti draudimo, transportavimo ir techninės priežiūros paslaugas tanklaiviams su Rusijos naftos kroviniais, be kurių prekyba žaliava jūra yra praktiškai neįmanoma.
Iki šiol taikytas kainų lubų mechanizmas 44,10 USD pasirodė esantis mažai veiksmingas. Rusija jas lengvai apeidavo teikdama fiktyvius dokumentus. Naujas požiūris padarys bet kokį apėjimo mechanizmą beprasmišką, nes Europos paslaugos bet kokiai naftai iš Rusijos bus draudžiamos nepriklausomai nuo dokumentuose nurodytos kainos.
ES taip pat planuoja įvesti apribojimus 20-iai Rusijos bankų, 42-iems „šešėlinio laivyno“ laivams (iš viso jų bus 640), uždrausti metalų, chemikalų ir svarbių mineralų importą. Pirmą kartą sankcijos gali paliesti ne tik Rusijos subjektus, bet ir kriptovaliutų paslaugas bei trečiųjų šalių finansines organizacijas, padedančias apeiti ribojimus. Į sąrašą gali patekti Sakartvelo Kulevi uostas bei Indonezijos Karimuno uostas, per kuriuos kraunama nafta.
ES gali aktyvuoti kovos su sankcijų apėjimu priemonę prieš Kirgiziją, uždrausdama staklių ir radijo įrangos tiekimą, per kurią Rusija gaudavo dvigubos paskirties prekes. Į juodąjį sąrašą taip pat įtraukti Kirgizijos, Laoso bei Tadžikistano bankai, padedantys vykdyti mokėjimus.
Smūgis Graikijos ir Kipro laivų savininkams
Draudimas bet kokiai veiklai, palaikančiai Rusijos naftos eksportą jūra, skaudžiai palies Graikijos, Kipro ir Maltos laivų savininkus. Būtent jiems tenka iki 30–40 proc. Rusijos naftos pervežimų net ir po „šešėlinio laivyno“ sukūrimo. Jei jie praras galimybę drausti ir registruoti laivus ES jurisdikcijose, Rusijos eksportas gali žlugti.
Spaudimas jau duoda vaisių: analitikų iš „Kpler“ duomenimis, Rusijos naftos eksportas jūra sumažėjo nuo 3,8 mln. barelių per parą gruodį iki 3,4 mln. sausį, o vasarį jau siekia apie 2,8 mln. barelių. Pajamos iš naftos ir dujų eksporto 2025 m. sumažėjo 20–24 proc. „Reuters“ skaičiavimais, gruodį pajamų kritimas paspartėjo iki 49 proc., lyginant su praėjusiais metais.
Be to, 14 Europos šalių susitarė Baltijos ir Šiaurės jūrose sulaikyti bei konfiskuoti „šešėlinio laivyno“ tanklaivius, pažeidžiančius laivybos taisykles. Jei prie to prisidės Viduržemio jūros šalys, bus užblokuota ir pietinė kryptis.
Šiuo metu naftos kiekis, susikaupęs tanklaiviuose, pasiekė rekordinį 150 mln. barelių lygį – tai aiškus pirkėjų trūkumo ženklas. Rusijos saugyklos perpildytos, todėl bendrovės gali būti priverstos drastiškai mažinti gavybą. Daugeliui telkinių tai būtų negrįžtamas procesas – juos vėl paleisti kainuotų milijardus dolerių ir užtruktų metus.
20-asis sankcijų paketas nukreiptas ne į kosmetinius ribojimus, o į pačios galimybės Kremliui uždirbti iš naftos eksporto likvidavimą.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
