I. Gajauskaitės baudžiamąją bylą Šiaulių apygardos teismas išnagrinėjo apeliacine tvarka.
Vasarį pirmos instancijos Šiaulių apylinkės teismas moterį pripažino kalta dėl pasikėsinimo organizuoti riaušes, viešo žmonių grupės niekinimo dėl jų tautybės bei dėl fizinio skausmo sukėlimo artimam giminaičiui. Jai buvo skirta 75 parų arešto bausmė, taip pat nutarta iš nuteistosios konfiskuoti nusikaltimo padarymo priemones – kompiuterį ir mobilųjį telefoną.
Gajauskaitė lieka nuteista už pasikėsinimą išprovokuoti riaušes, arešto vykdymas atidėtas metams
Vis tik I. Gajauskaitė nesutiko su šiuo sprendimu ir pateikė apeliacinį skundą. Jame moteris nurodė, esą jos atžvilgiu teismo proceso nebuvo. Ji pareikalavo, kad teismas iš naujo nagrinėtų jos bylą, leistų pačiai asmeniškai gintis.
Kaip pirmadienį pranešė Šiaulių apygardos teismas, bylą išnagrinėjusios apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nuteistosios skundą tenkino iš dalies. Teismas byloje atliko įrodymų tyrimą, peržiūrėjo vaizdo įrašus, apklausė ekspertus. Teismas taip pat išklausė pačią apeliantę bei suteikė jai galimybę susipažinti su kompiuteryje esančiais duomenimis ir pasiimti šios bylos išsprendimui reikšmingus duomenis.
Teisėjų kolegija už pasikėsinimą išprovokuoti riaušes pirmosios instancijos teismo paskirtą 40 parų areštą paliko galioti ir nutarė šios bausmės vykdymą atidėti 1 metams.
„Teisėjų kolegija, įvertinusi bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą ir atsižvelgusi į nurodytą reglamentavimą, mano, kad nagrinėjamu atveju bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus arešto atlikimo, tokiu būdu neizoliuojant I. Gajauskaitės nuo visuomenės, o sudarant galimybę jai pasitaisyti ir toliau užsiimti darbine veikla. Be to, nuteistosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad po apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo ji padarė naują nusikalstamą veiką ar būtų bausta administracine tvarka“, – rašoma teismo pranešime.
Šioje byloje I. Gajauskaitė buvo nuteista ir dėl žydų tautybės asmenų niekinimo. Teisėjų kolegija nusprendė, jog byloje surinkti ir ištirti įrodymai neleidžia daryti neabejotinos išvados, kad I. Gajauskaitė padarė šią jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Todėl nuspręsta ją išteisinti, nes nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Taip pat, kaip anksčiau skelbė teismas, I. Gajauskaitė pripažinta kalta dėl smurto prieš brolį. Vis tik teisėjų kolegija nusprendė ją atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl veikos mažareikšmiškumo ir baudžiamąją bylą jos atžvilgiu nutraukti.
„Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nurodytas aplinkybes apie įvykio dieną kilusią konfliktinę situaciją, tai, kad nuteistosios veiksmai nebuvo intensyvūs, nusikaltimo padariniai nėra tokie dideli – nukentėjusiajam nebuvo padarytas sveikatos sutrikdymas, sukeltas fizinis skausmas nebuvo ilgalaikis, liekamųjų reiškinių nėra, konstatuoja, kad nuteistosios I. Gajauskaitės padaryta veika pagal objektyvių ir subjektyvių požymių turinį, jų pasireiškimą nėra pasiekusi tokio pavojingumo laipsnio, kad būtų tikslinga ją už padarytą veiką traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje nustatyta bausme“, – nurodo teismas.
ELTA primena, kad baudžiamoji byla I. Gajauskaitei iškelta po to, kai ji socialiniame tinkle paviešino vaizdo įrašą, kuriame kvietė žmones smurtauti prieš 2024 m. spalį Vilniuje Seimo rinkimų debatuose dalyvausiančius ir renginį organizuojančius asmenis. Moteris ragino žmones į debatus pasiimti beisbolo lazdas, šakes, dalgius ir juos panaudoti „susidorojimui“, taip pat kalbėjo apie riaušes ir skatino žmones „patiems padaryti teisingumą“.
Teismas šiuos veiksmus įvertino kaip siekį išprovokuoti riaušes.
Šioje byloje I. Gajauskaitė nuteista ir dėl žydų tautybės asmenų niekinimo.
Bylos duomenimis, 2024 m. lapkričio 10 d. socialiniame tinkle moteris paskelbė vaizdo ir garso įrašą, kuriame, kaip nustatė teismas, labai neigiamai, nepagarbiai, įžeidžiančiai pasisakydama apie žydų tautybės žmones ir žydų tautą, menkindama nacistinės Vokietijos įvykdytus genocido ar kitus nusikaltimus žmogiškumui, skleidė neapykantą jų atžvilgiu ir niekino žydų tautybės žmones.
Taip pat, kaip anksčiau skelbė teismas, I. Gajauskaitė pripažinta kalta dėl smurto prieš brolį.
Bylos duomenimis, ji smūgiavo savo giminaičiui ir taip sukėlė jam fizinį skausmą.
I. Gajauskaitė į Seimą 2024 m. kandidatavo Tautos ir teisingumo sąjungos (centristai, tautininkai) sąraše, kuriame buvo įrašyta 42 numeriu.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
