Baigiančios kadenciją kairiosios Vyriausybės vadovas Gediminas Kirkilas siūlo mažumos Vyriausybei suteikti teisę inicijuoti Seimo paleidimą, jeigu parlamentarai priimtų tokius finansinius sprendimus, kuriems prieštarautų ministrų kabinetas.
„Apie tokią galimybę reikia galvoti, nes dabar tarp Vyriausybės ir Seimo tokio balanso nėra“, - ketvirtadienį Seime per Vyriausybės valandą sakė premjeras.
Pasak jo, tada nebebūtų pagundos opozicinei daugumai priimti su šalies finansais susijusius sprendimus, kuriems nepritaria Vyriausybė.
G. Kirkilo teigimu, daugelyje šalių Vyriausybės vadovas turi teisę paleisti parlamentą, jeigu tokie sprendimai priimami.
Pasak G. Kirkilo, Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad Seimas be Vyriausybės pritarimo negali priiminėti tokių finansinių sprendimų, jeigu jiems priešinasi Vyriausybė motyvuodama, kad jiems įgyventinti truks finansų.
„Teismas jau išaiškino, ir Seimas turi vykdyti, bet jis nevykdė. Mums daugiau nebuvo pas ką kreiptis“, - BNS sakė premjeras.
G. Kirkilas BNS tvirtino, kad Vyriausybė nėra skaičiavusi, kiek Seime yra priėmęs su biudžeto lėšų paskirstymu susijusių sprendimų, kuriems Vyriausybė priešinosi.
Premjero teigimu, prie krizės biudžetą arčiausiai nustūmė Seimo sprendimai, inicijuoti liberaliųjų partijų atstovų, dėl valdininkų atlyginimų didinimo, dėl įvairių pašalpų ir išmokų skyrimo tiems, kam jų nereikia.
Vyriausybė labiausiai priešinosi, kad nuo vienerių iki dviejų metų būtų pailgintos vaiko auginimo atostogos, už kurias moka „Sodra“, išmokos skiriamos už pametinukus ir dvynukus.
Taip pat prieštarauta, kad neišmokėta pensijos dalis būtų grąžinta visiems, nuo 1995 metų dirbusiems pensininkams bei jau mirusiems asmenims, nes Vyriausybė siūlė grąžinti tik 2000 - 2002 metais dirbusiems pensininkams.
Vyriausybė nenorėjo, kad 30 litų būtų padidinta valstybinių pensijų bazės dydis, didinami biudžetininkų atlyginimai.
