Premjeras Gediminas Kirkilas neatmeta galimybės, kad vieninga Baltijos šalių pozicija dėl sovietų okupacijos pripažinimo ir žalos atlyginimo gali atnešti rezultatų.
„2000 metais Lietuvoje buvo priimtas įstatymas dėl okupacijos žalos atlyginimo. Vyriausybė turi vykdyti šį įstatymą, bet to kol kas negalima padaryti, nes Rusija nepripažįsta okupacijos fakto ir padarytos žalos. Kitaip tariant, Rusija nesėda prie derybų stalo“, - Latvijos laikraščiui „Latvijas Avize“ sakė G.Kirkilas.
Jis pridūrė, kad „jei visos Baltijos šalys būtų labiau solidarios šiuo klausimu ir laikytųsi vieningos pozicijos, galbūt būtų ir rezultatas“.
Kartu premjeras pripažino, kad kompensacijos klausimas, atrodo, dabar yra „užšaldytas“. „Įstatymas yra, Vyriausybė jį reguliariai iškelia Rusijoje ir tarptautinėse institucijose, tačiau jokių rezultatų tai nedavė“, - sakė G.Kirkilas.
1940 metais Lietuvą okupavo Sovietų Sąjunga, vėliau vykstant Antrajam pasauliniam karui Lietuvos teritoriją užėmė nacių Vokietija, 1944-45 metais Raudonajai armijai iš Lietuvos išstūmus vokiečių kariuomenę Lietuva vėl priverstinai tapo viena Sovietų Sąjungos respublikų.
Lietuva per sovietų okupaciją dėl trėmimų, žudynių, priverstinės emigracijos ir dėl viso to negimusių kūdikių skaičiuoja netekusi maždaug milijono gyventojų. Pusę amžiaus trukusios sovietinės okupacijos žalą Lietuva įvertino 80-čia milijardų litų.
Lietuvos įstatymai įpareigoja Lietuvos Vyriausybę derėtis su Rusija dėl šios žalos atlyginimo, bet Rusija kategoriškai atsisako tai daryti.
Tuo metu kaimyninėje Latvijoje 2005 metais buvo sudaryta komisija, dabar skaičiuojanti sovietų okupacijos padarytą žalą.
Latvijos prezidentas Valdis Zatleras iki šiol nėra aiškiai išsakęs savo pozicijos, ar reikia šaliai sekti Lietuvos pavyzdžiui ir pareikalauti žalos atlyginimo, o užsienio reikalų ministras Maris Riekstinis mano, jog kompensacijos klausimas ateityje taps aktualiu ir Latvijai.
