Pe metus pustrečio karto išaugo sukčiavimo atvejų skaičius: labiausiai padaugėjo fišingo (apgaulės būdas, kai sukčiai pateikia nuorodas į suklastotas svetaines) ir telefoninio sukčiavimo.
„Tiek bankų fiksuotas sukčiavimo incidentų skaičius, tiek gyventojų ir verslo patirti nuostoliai pernai augo kartais ir tai rodo tik viena – turime būti dar kritiškesni informacijai, gaunamai nuotolinėmis ryšio priemonėmis – tai įgūdis, be kurio naudotis skaitmeninės erdvės pranašumais ateityje bus tiesiog neįmanoma“, – pranešime sakė LBA prezidentė Eivilė Čipkutė.
Pernai LBA nariai fiksavo 3,5 tūkst. sukčiavimo incidentų elektroninėje erdvėje – 2,6 karto daugiau nei 2020 metais. Šešis kartus iki 914 išaugo fišingo incidentų skaičius, dėl to gyventojai patyrė apie 0,8 mln. eurų nuostolių.
Daugiau nei du kartus pagausėjo ir telefoninio sukčiavimo atvejų,– žala siekė apie 1,3 mln. eurų. Daugiausiai nuostolių patirta dėl incidentų, kai sukčiai perima susirašinėjimą elektroniniu paštu – taip išviliota apie 2,7 mln. eurų.
Specialistai pastebi, kad finansinio sukčiavimo apimtys šiek tiek nuslūgo paskutinį 2021 metų ketvirtį – fiksuota apie 10 proc. mažiau atvejų (1133) ir apie 20 proc. mažiau finansinių nuostolių nei trečiąjį ketvirtį.
Paskutinį metų ketvirtį finansiniai nusikaltėliai išviliojo 2,3 mln. eurų (trečiąjį ketvirtį – 2,9 mln. eurų). Daugiausiai nuostolių patirta dėl investicinio sukčiavimo (0,82 mln. eurų) ir kitokių metodų (0,56 mln. eurų).
Spalį-gruodį bankai klientams grąžino apie 13 proc. visų patirtų nuostolių – tokią dalį incidentų pavyko sustabdyti. Taip pat buvo sustabdytos įtartinos piniginės operacijos, kurių vertė siekė apie 1,1 mln. eurų – beveik 60 proc. daugiau nei trečiąjį metų ketvirtį.
