Lietuva pernelyg ilgai atidėlioja žydų turto grąžinimo klausimą, o šis procesas yra užsitęsęs. Be to, pažadėta grąžinti suma yra per maža, teigia Lietuvoje viešintis Amerikos žydų komiteto tarptautinių reikalų direktorius Endriu Beikeris (Andrew Baker).
Ketvirtadienį, po susitikimo su Premjeru Andriumi Kubiliumi, E. Beikeris žurnalistams sakė, kad Lietuvoje žydams priklausančio turto grąžinimo klausimas yra užsitęsęs, keliantis nusivylimą. Tuo tarpu 113 mln. litų suma, prilygstanti tik esą trečdaliui turto vertės, taip pat yra per maža.
"Dabartinis Vyriausybės pasiūlymas mūsų netenkina. (...) Kompensacijos suma yra per maža ir vėluojanti. Nebūtų per vėlu, jeigu įstatymas būtų pradėtas įgyvendinti rytoj, tačiau pinigus ketinama mokėti tik po trejų metų. (...) Kitose šalyse kompensacijos nebuvo mažesnės negu nekilnojamojo turto vertė", - sakė Amerikos žydų komiteto tarptautinių reikalų direktorius.
E. Beikeris įvertino Vyriausybės vadovą A. Kubilių kaip supratingą žmogų, su kuriuo galima atvirai kalbėtis šiuo klausimu. E. Beikeris išreiškė viltį, kad dabartinės Vyriausybės veiksmai paspartins turto grąžinimą.
Pasak A. Kubiliaus, ketvirtadienį Vyriausybėje numatytas svarstyti žydų visuomeninio turto grąžinimo įstatymo projektas, pagal kurį per dešimt metų žydams būtų išmokėta 113 mln. litų, yra diskutuotinas. A. Kubilius vylėsi, kad įstatymą pavyks priimti rudenį, o pinigai mokėti bus pradėti Lietuvai atsigavus po sunkmečio.
"Kompensacija turėtų būti pradėta mokėti tada, kai Lietuva atsigaus po ekonominės ir finansinės krizės. Norėčiau, kad mūsų siūlomą sprendimą priimtume, todėl, kad mums yra reikalingas toks sprendimas, o ne todėl, kad kažkas, kad ir iš labai didelių ir stiprių organizacijų ar šalių, to iš mūsų reikalauja. Dar kartą pakartosiu - šitas sprendimas reikalingas Lietuvai, Lietuvos žmonėms, kad ant mūsų sąžinės negulėtų neišspręsto teisingumo reikalas", - kalbėjo A. Kubilius.
ELTA primena, kad šią savaitę 25 Jungtinų Valstijų Kongreso nariai savo laiškuose ragina Lietuvą ir Lenkiją šiais metais priimti įstatymus dėl karo metais iš žydų atimto turto grąžinimo.
Demokratų partijos atstovas Atstovų Rūmuose Robertas Veksleris (Robert Wexler) ir dar 24 kongresmenai Lietuvos ministrui pirmininkui Andriui Kubiliui bei Lenkijos premjerui Donaldui Tuskui (Donald Tusk) nusiųstuose laiškuose ragina imtis veiksmų artimiausiomis dienomis, kai Čekijos sostinėje Prahoje birželio 26-30 dienomis vyks konferencija apie holokausto metu iš žydų atimtą turtą.
"Manome, kad Prahos konferencija - paskutinė ir geriausia galimybė išspręsti holokausto klausimus, kol dar gyvi žmonės, išgyvenę holokaustą", - laiške rašo R. Veksleris.
Jis paragino Lietuvą ir Lenkiją "viešai dar kartą įsipareigoti pateikti, priimti ir įgyvendinti įstatymą dėl teisingo ir sąžiningo turto grąžinimo", kad tie, kurie nacių ar komunistų valdymo laikais neteko turto, sulauktų "bent nedidelės teisingumo dalelės savo gyvenime".
Floridos valstijai atstovaujantis R. Veksleris, kuris taip pat yra JAV Atstovų Rūmų Užsienio reikalų komiteto narys ir Europos pakomitečio pirmininkas, bus JAV delegacijos, vyksiančios į Prahos konferenciją, narys.
Teisingumo ministerijos parengtame projekte siūloma 2011-2021 metais žydams išmokėti 113 mln. litų kompensaciją. Teisingumo ministras Remigijus Šimašius sako manąs, kad siūloma 113 milijonų litų kompensacija už negrąžintą žydų nekilnojamąjį turtą yra pagrįsto dydžio, bet pradėti mokėti šiuos pinigus nuo 2011 metų siūlo tik tuo atveju, jei Lietuvos ekonomikos augimas bus teigiamas.
Pasak jo, dėl kompensacijų už žydų turtą turi būti priimtas politinis sprendimas, kuriam pritartų ne tik Vyriausybė, Seimas, valdančioji koalicija, bet ir opozicinės partijos.
"Šis klausimas bent 10 metų buvo ministerijų koridoriuose. Ši suma (113 mln. litų. - ELTA) yra mažiausia iš tų, kurios yra diskutuojamos (...). Mano asmeniniu požiūriu, ji yra labai pagrįsta, jei bus priimtas toks politinis sprendimas", - yra sakęs R. Šimašius.
Izraelio spauda dar 2005-aisiais pranešė, kad Amerikos žydai pradėjo naują kampaniją, kurios tikslas - spausti Rytų Europos valstybes, įskaitant Lietuvą, vykdyti savo įsipareigojimus ir išmokėti kompensacijas holokaustą išgyvenusiems žydams bei sugrąžinti pavogtą turtą šeimoms, kurios žuvo nuo nacių rankos.
Dienraštis "Haaretz" citavo vieną žydų lyderių, kuris šį žingsnį pavadino "paskutine kampanija" siekiant, kad šios šalys, dauguma kurių priklauso posovietiniam blokui, šiai problemai skirtų daugiau dėmesio.
"Šios šalys vengė vykdyti savo pažadus dėl įvairiausių pasiteisinimų, o kai kurios vyriausybės net atmetė mūsų pakartotinius bandymus priversti juos veikti", - sakė Pasaulio žydų kongreso vadovas. Anot jo, šis klausimas dabar yra ypač skubus, kadangi sulig kiekviena diena mažėja holokaustą išgyvenusių žmonių.
Tarp sąraše esančių valstybių yra Lietuva, Lenkija, Rumunija, Vengrija, Ukraina, Slovakija ir Baltarusija.
2005-aisiais žydų bendruomenė buvo įteikusi Vyriausybei grąžintino turto sąrašą, kuriame buvo 438 pastatai. Tačiau Vyriausybė tuomet pareiškė, kad yra pasiruošusi pripažinti žydų bendruomenės pretenzijas tik į 156 sąraše nurodytus objektus.
