Palikti gimtuosius namus ir pradėti gyvenimą užsienyje – kas antro žmogaus Lietuvoje pasirinkimas. Vieni jų, įsidarbinę ir susiradę būstą, lieja ašaras ir pasakoja apie šuniškas gyvenimo bei darbo sąlygas.
Kiti emigrantai, nors apie juos daug ir garsiai nėra kalbama, vis dėlto gali džiaugtis savo pasiekimais. Tik jų noras, ryžtas ir ambicijos atvedė į ten, kur šiandieną yra.
Jie leidžia sau tiek, kiek negalėjo Lietuvoje: keliauja, pramogauja, išlaiko šeimą, baigia mokslus ir t.t. Nesuka galvos dėl per mažo atlyginimo ir kaip turėtų išgyventi, kai per mėnesį gimtinėje gautų tik 380 eurų.
Gaunamos pajamos leidžia netaupyti
Inga Juškauskaitė (29) Airijoje gyvena 7 metus. Moteris turi šeimą, būstą ir gerai apmokamą darbą, kuris jai leidžia neriboti galimybių. „Dirbu viename didžiausių knygynų tinklų „Eason“. Iš pradžių buvau paprasta darbuotoja. Šiuo metu – parduotuvei vadovauju.
Neįsivaizduoju, kaip reikėtų gyventi Lietuvoje, kai minimalus atlyginimas toks menkas. Nesakau, kad Airijoje uždirbame milijonus, bet su šeima galime sau leisti bent kartą metuose išvykti į šiltus kraštus“, – pripažįsta Inga.
Pradžia nebuvo lengva
Tiesa, Airijoje moteris pradėjo nuo kur kas sunkesnių veiklų. Tačiau niekada nenuleido rankų, o ir paprastas darbas leido gyventi neskaičiuojant kiekvieno cento.
„Porą mėnesių dirbau greito maisto kavinėje „McDonald‘s“, tada mėsos fabrike (12h per parą, -2 laipsnių temperatūroje), vėliau prekybos centro valytoja bei barista.
Iš tiesų, čia, dirbdamas net paprasčiausią darbą, gauni tokį atlyginimą, kuris leidžia nesukti galvos dėl to, ką sau gali leisti, o ko – ne“,- sako moteris. Svetur I. Juškauskaitė išvyko pabaigusi Biomedicininės diagnostikos studijas Vilniaus kolegijoje. Pasak moters, Lietuvą paliko ne dėl prastų gyvenimo sąlygų – tiesiog įsimylėjo. Visgi ji džiaugiasi savo sprendimu ir apie grįžimą į gimtinę nekalba.
„Nors Lietuvoje apsigyniau bakalauro diplomą, Airijoje baigiau kosmetologijos studijas. Ne dėl darbo, o dėl pačios savęs – išpildžiau svajonę.
Aišku, mano namai visada buvo ir bus Lietuva. Bet paklausta, ar greitu metu grįšiu, atsakau, kad apie tai dar negalvoju“, – sako mergina.
Norėjosi būti didelio miesto dalimi
Štai Karolina Anglijoje jau 6 metus. Mergina išvyko ne dėl didesnių pajamų. Užsienį mergina pasirinko dėl to, nes jai visuomet norėjosi kitokio gyvenimo būdo: daugiau triukšmo, šviesų ir veiklos.
„Ten daug žmonių, daug šurmulio ir niekam nesi per daug įdomus. Tačiau tuo pačiu žmonės draugiški ir visada pasiruošę padėti. Išvažiavau būtent dėl tokio gyvenimo – norėjau būti to dalimi“, – pasakoja Karolina.
Reikia išmokti išlipti iš komforto zonos
Mergina žino, kad prieš šešerius metus priėmė teisingą sprendimą palikti namus. Anglijoje adaptuotis nebuvo sunku, ji myli savo darbą ir kol kas neplanuoja grįžti į gimtinę. Gyvenimas svetur Karolinai patinka, mato daug privalumų.
„Londonas – labai įvairus. Jei nesistengsi pritapti ir gerbti kitos šalies kultūrą – nesusikursi gerų gyvenimo sąlygų. Turi mokėti išlipti iš savo komforto zonos: mokytis anglų kalbą, būti tolerantišku kitoms rasėms.
Londone esu atsakinga už pensijas ir darbo užmokestį. Myliu savo atliekamą veiklą ir man patinka tai, ką darau.
Kažkada užmečiau akį į darbų pasiūlymus Lietuvoje: jų tikrai nemažai, tačiau atlyginimas – juokingas. Anglijoje galiu sau leisti planuoti vieną kelionę po kitos. Dirbdama Lietuvoje tokio pasirinkimo neturėčiau“, – užbaigia mintis mergina.
