Ekspertės Neringos Bliūdžiūtės vertinimu, šventinė G. Nausėdos kalba buvo saugi, bet nejungianti visuomenės. N. Bliūdžiūtė pastebėjo, kad Nepriklausomybės aikštėje prasidėjus kalboms, minioje prasidėjo bruzdesys ir pokalbiai.
„Įprasta, pasakysit. Bet gaila. Ir tam yra priežastis.
Prezidento kalba buvo ceremoniškai tvarkinga, tik kiek pakilusi nuo minios – kaip ta tribūna, ant kurios stovėjo“, – pažymi ekspertė.
Ekspertė apie Nausėdos kalbą: daug skambesio, kuris nejungė
Vėliau ji peržiūrėjo ir išnagrinėjo prezidento kalbą po kaulelį. Feisbuke ekspertė pasidalijo, ką pastebėjo.
„218 žodžių, 16 retorinių priemonių, pakuždėjo ajajus (nors pradžioje melavo ir sakė, kad daug daugiau jų). Kalbinės priemonės – tai metaforos, analogijos, simboliai ir pan. Tai septyni pagražinimai šimte žodžių (nepilnai minutėje).
„Kovo 11 kaip pavasario saulė – šildo ir tirpdo užsilikusius ledus“, „ryto šviesa“, „bendrystės gija“. Tai yra daug“, – vardija N. Bliūdžiūtė.
Kaip pažymi ekspertė, G. Nausėdos aklboje buvo daug skambesio, kuris nejungė, „nes vien retorinėmis priemonėmis ryšio su auditorija nesukursi“.
„Taip, kalba spalvinga, su „kvarbatkom“, bet kartu ir gana abstrakti: yra „vienybės“, „atsakomybės“, „gerovės“, bet mažai gyvo žmogaus, konkretaus vaizdo ar asmeninės patirties.
Todėl ji skambėjo kaip korektiška ceremoninė kalba – tinkama progai, bet ne tokia, kuri sujungia žmones aikštėje“, – rašo N. Bliūdžiūtė.
Pasidalijo, kaip patobulinti kalbą
Visgi, N. Bliūdžiūtė ne tik parodė G. Nausėdos kalbos trūkumus, bet ir pasidalijo, kaip galima patobulinti šią ar būsimas kalbas.
Pirmas žingsnis – dalintis istorija, su kuria gali susitapatinti minioje esantys žmonės.
„Pavyzdžiui, „šioje minioje yra žmonių, kurie prieš 36 metus stovėjo čia ir laukė žinios, kad Lietuva bus laisva. Galbūt yra jų vaikų ar vaikaičių. Mes visi turime šeimos ar giminės laisvės istorijų…“ – pateikia pavyzdį ekspertė.
Antras būdas – nupiešti konkretų vaizdą, kurį minia gali atpažinti.
„Ne tik saulė ir ledai užkuria mūsų vaizduotę. Tai mūsų jauniausia laisvės šventė, kuriai vaizdinių daug“, – rašo N. Bliūdžiūtė.
Trečia – pasidalinti savo istorija, savo patirtimi su šia švente.
„Jų tikrai yra. Jas žmonėms visada įdomiau klausyti nei abstrakčias analogijas ar literatūrinius užraitymus. Tai daro kalbas gyvas“, – pabrėžia ekspertė.
„Kviečiu visus mus ieškoti ne priemonių, o noro užmegzti ryšį su auditorija. Ieškoti ne saugių, o jungiančių kalbų. Su Švente darkart!“ – priduria N. Bliūdžiūtė.
Nausėda kreipėsi į lietuvius
Praėjus 36 metams nuo nepriklausomybės atkūrimo, prezidentas Gitanas Nausėda pabrėžia, kad Lietuva yra nesustabdoma, kol yra vieninga, o tarptautinėje erdvėje turi patikimų sąjungininkų.
„Ilgus metus stiprinome nepriklausomą Lietuvos valstybę, tapome Europos Sąjungos ir NATO nariais. Iki šiol uoliai kuriame savo, artimųjų ir visos visuomenės gerovę. Ir mes žinome – niekas negali mūsų sustabdyti, kol esame visi kartu. Kol drauge siekiame tikslų, dėl kurių galime susitarti. Ir kol turime tokį gausų būrį sąjungininkų bei artimiausių draugų“, – per trijų Baltijos šalių vėliavų pakėlimo ceremoniją Nepriklausomybės aikštėje kalbėjo G. Nausėda.
Šalies vadovo teigimu, Kovo 11-ąją Lietuva švenčia istorinį pasirinkimą kurti nepriklausomą valstybę – dieną, kai po okupacijos „atsitiesėme, giliai įkvėpėme ir pasukome savo keliu“.
„Minime dieną, kai šioje aikštėje susirinkę žmonės su Vyčiu ir tautinėmis trispalvėmis laukė vienintelės – laisvės ir nepriklausomybės – žinios. Ir jokios kitos nebūtų priėmę po ilgų nelaisvės dešimtmečių“, – teigė prezidentas.
„Prieš 36 metus atsitiesėme. Giliai įkvėpėme. Ir pasukome savo keliu. Mūsų vienybė, laisvės troškimas, tautos valia tąkart prasiveržė ilgai brandinta jėga. Atsukę nugarą tamsiai praeičiai, džiaugsmingai pasitikome ryto šviesą. Pasirinkome drąsias permainas ir atsakomybę už savo valstybę“, – kalbėjo šalies vadovas.
Ceremonijoje dalyvaujant Moldovos prezidentei Maiai Sandu (Majai Sandu), G. Nausėda sakė, kad Lietuva „niekada nepamirš“ 1990 metų gegužę priimto Moldovos parlamento sprendimo pripažinti atkurtą Lietuvos nepriklausomybę.
Prezidentas darkart pabrėžė, jog Lietuva remia Moldovos siekį įstoti į ES.
„Moldovos, Ukrainos bei kitų regiono šalių gebėjimas atsispirti Rusijos agresijai – tai ir Lietuvos tikslas bei karščiausias troškimas“, – kalbėjo G. Nausėda.
1990 metų kovo 11 dieną Aukščiausioji Taryba-Atkuriamasis Seimas paskelbė, kad atkuriama nepriklausoma Lietuvos valstybė.
Lietuva tapo pirmąja valstybe, pasitraukusia iš Sovietų Sąjungos sudėties.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
