TV3 žinių „Dienos komentare“ I. Kalpokas paaiškino, kokie politiniai pokyčiai mūsų laukia ir kaip atrodys nauja valdžia po Seimo rinkimų.
Jūs sakote, jog po Seimo rinkimų, kad ir kokie jie būtų, politinis paveikslas labai smarkiai keisis ir valdančioji koalicija bus kita. Kodėl jūs taip manote, jei pastaroji „Vilmorus“ apklausa rodo, kad tie pokyčiai yra labai nedideli.
Pokyčiai galbūt ir nėra labai dideli, bet visų pirma reikėtų žiūrėti į tendencijas – socdemams kol kas pavyksta išlaikyti emocinį pradą po rinkimų. Taip pat matyti, kad gana sunkiai sekasi Laisvės partijai, tačiau labai atsidavęs ir viskuo užtikrintas neturėtų būti ir Liberalų sąjūdis.
Potencialūs socdemų koalicijos partneriai – arba valstiečiai, arba demokratai (greičiausi tik vieni iš jų) taip pat rinkimuose galėtų pasirodyti pakankamai neblogai, o Liberalų sąjūdis signalizuoja, kad galėtų eiti ir į vieną, ir į kitą pusę.
Kaip manote, ar bus priešlaikiniai rinkimai?
Labiau tikėtina, kad nebus, nors socdemai signalizuoja, jog būtų visai ne prieš, bet tikrai būtų galima numatyti labai stiprų skylimą pačioje konservatorių frakcijoje, o be jų, ko gero, bent jau viešai, niekas daugiau neindikuoja, kad labai jau norėtų tų priešlaikinių rinkimų.
O kaip atrodytų nauja valdančioji koalicija? Juk kalbamą, kad ją sudarytų socdemai, valstiečiai ir Skvernelio demokratai, bet pastarieji gi nesutaria.
Taip, ten labiau klota ne rožėmis, o rožių spygliais. Šiuo metu gana sunku įsivaizduoti šių dviejų partijų partnerystę, nes tai labai stipriai personalizuotos partijos, bet galima įsivaizduoti ir kitaip – socialdemokratai ir viena iš šių partijų, kuri rinkimuose pasirodys geriau, ir dar, pavyzdžiui Liberalų sąjūdis, ar kita, peržengusi 5 proc. politinė jėga.
Tai galėtų būti ir Darbo partija, „Laisvė ir teisingumas”, todėl, jei kažkuriai iš šių pavyktų peržengti kartelę, jie galėtų prisijungti.
Kas peržengs tuos 5 proc. ir, jūsų manymu, bus trečias koalicijos narys?
Kol kas didžiausia tikimybė, kad tai bus Liberalų sąjūdis, ir panašu, jog jie nusiteikę derėtis su visais, kas parodys iniciatyvą. O toliau – tai aš „Laisvei ir teisingumui” suteikčiau daugiau šansų, nes Darbo partija, praradusi Uspaskichą, yra panaši į nelabai gyvybingą darinį.
Kaip manote, kokį žaidimą šiuo metu žaidžia Tėvynės sąjunga ir kuo visą tai baigsis?
Pirmiausia, Tėvynės sąjunga save įsispraudė į kampą ilgą laiką neigdami, kad problema apskritai egzistuoja. Kada jau nebeliko, ką daugiau daryti, kada atsistatydinus Mačiuliui atėjo spaudimas iš prezidentūros, tada reikėjo griebtis kokio nors šiaudo, pakelti statymus ir tie statymai buvo priešlaikiniai rinkimai.
Tačiau, ar tai jiems išeis į naudą, aš labai abejočiau, nes kaip taip buvo pateikta ir ta komunikacija, kuri vyko, labiau priminė ne valstybišką požiūrį, o isterišką įsižeidimą. Čia reikėtų atkreipti dėmesį į pokyčius partijos vadovybėje, kurie yra įvykę Gabrieliaus Landsbergio vadovavimo metu – tie senosios kartos konservatoriai, kurie buvo mėtyti, vėtyti ir matę ne vieną krizę, ir žino, kaip su jomis tvarkytis, jie iš vadovybės buvo patraukti ir buvo apsistatyta žmonėmis, kurie daugiau ar mažiau linkčioja galvomis ir pritaria partijos lyderiai.
Manau, kad čia ir yra didžioji problema, kodėl šioje kadencijoje mes matome konservatorius, kurie kelis kartus iš eilės nesugeba susitvarkyti su krizėmis.
Visą pokalbį išgirskite laidoje, esančioje straipsnio pradžioje.
