Ekspertai: nacionalinio stadiono konkursas turi rimtų bėdų

Nacionalinio stadiono konkursui artimi šaltiniai teigia, kad kol kas rimtų kandidatų įgyvendinti projektą nėra. Investuotojų ir ekspertų teigimu, sostinės savivaldybė nepakankamai pasiruošė konkursui, todėl vietinės rinkos dalyviams jame dalyvauti sudėtinga, o užsienio operatoriai įžvelgia per daug rizikų.

„Šiuo metu sunku spręsti, kurie ten rimti dalyviai, kurie ne. Ekspertų teigimu, rimtų kandidatų iš jų nėra: potencialių, kurie galėtų užsiimti tiek statyba, tiek (veiklos – BNS) vystymu. Aš linkęs tikėti tuo, ką sako ekspertai, dalyvavę ne viename dideliame projekte“, - BNS sakė įvardintu nenorėjęs likti artimas konkursui šaltinis.

Klaipėdos „Švyturio“ arenos valdytoja - galimybes dalyvauti konkurse riboja nelanksčios jo sąlygos

Tuo metu „Švyturio“ areną Klaipėdoje ir „Girstučio“ baseiną Kaune valdančios bendrovės „Infrastruktūra LT“ vadovas Vitalijus Kuodis BNS patvirtino, kad įmonė nori dalyvauti koncesijos konkurse, tačiau galimybes varžo nelanksčios jo sąlygos.

„Panašu iš visų nuotaikų, kad norinčių statyti yra daug, bet potencialių dalyvių konkurso, norinčių jame dalyvauti ir prisitraukti partnerį, aš rinkoje negirdžiu. Mes domimės šiuo projektu, bendraujame su keliomis įmonėmis. Reikalas tas, kad konkurso sąlygų sudėtingumas užkerta kelią dalyvauti lietuviškų bendrovių konsorciumams - reikalingas užsienio partneris, ką mes dabar ir darome. Kalbamės su Didžiosios Britanijos ir Kinijos bendrovėmis. Bandome juos pritraukti į Lietuvą“, - BNS sakė V.Kuodis.

Anot jo, abi užsienio kapitalo bendrovės į konkursą žiūri atsargiai ir iki lapkričio pabaigos turėtų paaiškėti, ar įmonei pavyks susitarti dėl konsorciumo kūrimo ir dalyvavimo konkurse.

„Turbūt susitarimas būtų su užsienio partneriu, koks būtų tikslus valdymo modelis, kaip mes konkurse dalyvautume. Čia yra daug variantų. Mus domina ne statybos, bet valdymas ir pridėtinės vertės sukūrimas. Mes suprantame, kad vieni konkurse dalyvauti negalime. Ar mums pavyks prisitraukti vieną iš užsienio bendrovių - čia yra klaustukas. Sudėtingiausias konsorciumo kūrimo dalykas yra nuostata, kuri pasako, kad konsorciumo dalyviai turi būti solidariai atsakingi. Dažniausiai pagal veiklos sritis įmonės arba stato, arba valdo, o eidamos į tokį konsorciumą jos turi solidariai atsakyti. Rizikos konkurso sąlygose nėra padalintos, todėl tokio konsorciumo susidarymas yra apsunkinamas“, - tvirtino V.Kuodis.

REKLAMA

NT rinkos dalyviai: konkurso sąlygos neaiškios, terminai - trumpi

Keli kiti kalbinti nekilnojamojo turto ir statybos rinkos dalyviai, besidomintys viešosios ir privačios partnerystės projektais, teigė neplanuojantys dalyvauti konkurse dėl neaiškių sąlygų bei per trumpo termino užsienio operatoriui pritraukti. Visi jie kalbėti apie konkursą sutiko tik neoficialiai.

„Konkurse nesimato aiškumo ir vientisumo: neaišku, ko konkrečiai ieškoma, iš ko bus finansuojama, kokia projekto sudėtis. Skelbiant konkursą atrodė, kad, matyt, yra kažkokie potencialūs kandidatai, kurie turi operatorių ir viziją, spės su terminais. Lietuvos statybų įmonėms tokia projekto apimtis yra tinkama, tačiau operatoriaus veikla yra specifinė. Jo reikia ieškoti užsienyje, o numatyti paraiškų teikimo terminai labai trumpi. Investuotojams yra svarbu, kad valstybė išreikštų aiškų norą įgyvendinti projektą, kitaip visiems potencialiems dalyviams gaila gaišti savo laiką“, - sakė vienos užsienio kapitalo bendrovės vadovas.

Kito investuotojo teigimu, viešosios ir privačios partnerystės konkursų patirtis Lietuvoje taip pat jų kol kas nedaro patrauklia investicine sritimi.

„Problema, kad viską galima padaryti paprasčiau, o dabar yra tiek papildomų sąlygų, kad vietos įmonės negali dalyvauti. Dabar turi susirasti ir operatorių. Pati valstybė užmuša norą dalyvauti tokiuose konkursuose, žinant PPP konkursų istoriją. O investuoti yra kur, todėl susidomėjimas gali būti mažas “, - sakė jis.

„Sorainen“ teisininkas: konkurso sąlygas reikia tobulinti

Advokatų kontoros „Sorainen“ advokatas Augustas Klezys sako, kad rugsėjį paskelbusi konkursą savivaldybė galėjo nesulaukti pasiūlymų dėl per trumpo jų pateikimo termino ir dėl to, kad dokumentai buvo parengti tik lietuvių kalba.

„Atsižvelgiant į potencialių investuotojų korporatyvines struktūras, projekto dydį ir jo svarbą, taip pat kalbos barjerus, terminas turėjo būti gerokai ilgesnis. Trumpas terminas paraiškoms pateikti, nusiuntė pakankamai nedviprasmišką signalą užsienio investuotojams, jog jie nepageidaujami“, - BNS sakė A. Kleizys.

REKLAMA

Anot jo, tam, kad konkursas taptų patrauklus investuotojams, jį reikėtų patobulinti. Pirmiausia, advokato teigimu, pačiai savivaldybei reikėtų prisiimti daugiau atsakomybės, nes stadionas reikalingas būtent miestui.

„ Norisi tikėti, jog traukinys dar nenuvažiavęs ir projekto nereikės keletui metų numarinti, kad būtų galima grįžti su „rebrandintu“ konkursu. Tam, kad jis taptų patrauklus profesionaliems stadionų ir panašios infrastruktūros koncesininkams, jį reikėtų gerokai patobulinti. Pirmiausia, savivaldybė greičiausiai turės prisiimti didesnę riziką dėl to, kiek ateityje toks objektas bus reikalingas miestui. Investuotojas į stadioną turės pasiekti nustatytus tikslus, tačiau realaus stadiono poreikio rizikos dalis, tenkanti savivaldybei, turėtų būti didesnė“, - sakė jis.

A Kleizys teigė, jog dėl to verčiau rinktis projektą įgyvendinti viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės, o ne koncesijos būdu, kaip numatyta dabar.

Norėdama pritraukti projektui ES paramos, savivaldybė į jį įtraukė ne tik stadiono, bet ir tokių objektų, kaip sporto muziejaus ar vaikų darželio veiklas, nes sporto objektams parama neteikiama. A.Kleizio teigimu tai galėjo būti viena iš priežasčių, kodėl projektas tapo mažiau patrauklus potencialiems operatoriams.

„Greta stadiono statybų ir jo operavimo, investuotojas turėtų rūpintis vaikų darželio, sporto muziejaus, ugdymo centro, bibliotekos ir fizinio lavinimo infrastruktūros pastatymu ir jų priežiūra. Kai kurie iš šių objektų yra visiškai nebūdingi įprastai privačių partnerių stadionų koncesijose veiklai ir mažina jų norą dalyvauti konkurse“, - aiškino jis.

Anot advokato, ES parama investuotojams tokiuose projektuose atrodo gana rizikingas finansavimo šaltinis.

„Į projektą liko įpakuotas rizikingas ES struktūrinių fondų elementas: 33,6 mln. eurų projekto finansavimui tikimasi gauti iš jų. Tačiau lieka neišspręstas klausimas dėl finansavimo nesėkmės atveju, pavyzdžiui, nepavykus gauti šių lėšų, net jei tokia tikimybė atrodo nedidelė“, - sakė A.Kleizys.

REKLAMA

Nors savivaldybė projektą užsienio investuotojams pristatinėjo daugiau nei metus, galiausiai, advokato teigimu, neatsižvelgė į didelę dalį esminių jų pasiūlymų.

A.Vaitkunskienė: besidominčių Nacionalinio stadiono konkursu yra

Besidominčių Nacionalinio stadiono koncesijos konkursu yra, todėl viliamasi, kad jis įvyks sėkmingai, teigia sostinės administracijos direktorė Alma Vaitkunskienė.

„Besidominčių projektu tikrai yra, esame gavę tiek iš Lietuvos, tiek iš užsienio įmonių prašymų pratęsti terminą paraiškų pateikimui. Informacija apie dalyvius, kol jis nesibaigęs, nėra viešinama. (...) Atsižvelgiant į tai, kad besidominčių tikrai daug, tikime, kad sulauksime paraiškų ir konkursas įvyks sėkmingai“, - BNS atsiųstame atsakyme teigė A.Vaitkunskienė.

Pasak jos, norą dalyvauti konkurse išreiškė Lietuvos ir užsienio įmonės, o koncesijos konkurso dokumentai anglų kalba buvo praėjus savaitei po jo pradžios – rugsėjo 14 dieną.

Savivaldybės administracijos direktorės teigimu, pasirinktas projekto įgyvendinimui pasirinktas koncesijos modelis, nes taip efektyviausiai būtų užtikrinti miesto poreikiai.

„Miesto interesas yra, kad kompleksas būtų optimaliai suprojektuotas visuomenės patogiam ir saugiam ilgalaikiam naudojimui, pastatytas neviršijant finansinių galimybių bei efektyviai valdomas, kad nebūtų neracionalios išlaikymo naštos miestui. Matome neigiamus padarinius tų sporto infrastruktūros projektų, kuriuose projektavimas, statyba bei valdymas buvo atskirti, nes eksploatacijos etape išryškėja trūkumai, susiję su neefektyviu išplanavimu ar kitais sprendiniais, kurie vėliau riboja operatorių veiklos galimybes“, - tvirtino A.Vaitkunskienė.

Administracijos direktorė neneigė, kad pasirinktu projekto įgyvendinimo būdu siekiama, jog visas jo rizikas prisiimtų konkurso laimėtojas.

„Koncesijos privalumas yra pirmiausia galimybė operatoriams projektą nuo pirmo etapo tinkamai suplanuoti. Taip pat labai svarbu, kad atsakomybės ir statybų bei eksploatacijos rizikos būtų prisiimtos, tos šalies, kuri gali efektyviausiai jas suvaldyti. To tikimės iš atitinkamą patirtį turinčių dalyvių. Kai kuriuose pasisakymuose skaitoma kritika yra nepagrįsta, nes koncesininkas turės ne tik pastatyti Nacionalinį stadioną, bet ir užtikrinti sėkmingą veiklą virš 25 metų“, - teigė A.Vaitkunskienė.

REKLAMA

Anot jos, 85 proc. projekto bus finansuojama ES lėšomis, kurias bus galima panaudoti objekto statyboms ir įvairioms veikloms: sportinio ugdymo, kultūros, poilsio, laisvalaikio paslaugų.

----------------

Nacionalinio stadiono koncesijos konkursas paskelbtas rugsėjo 7 dieną, o paraiškų buvo laukiama 30 dienų. Spalio pabaigoje konkurso paraiškų teikimo terminas buvo pratęstas iki kitų metų sausio pabaigos.


Rašyti komentarą...
h
hahaha
2016-11-04 17:51:11
Pranešti apie netinkamą komentarą
Lietuvos Bomzu Respublika netgi stadiono sau leist negali o su Rusija i kara veltis nori! Dzebilai su musmire pries aki!
Atsakyti
0

G
Gintaras
2016-11-04 18:54:28
Pranešti apie netinkamą komentarą
Tai juk reikia sukurti planą chuliganą, kuris leistų neblogai prisižerti į nuosavas kišenes europinių pinigų... Kaip visada nieko naujo. Dar atominę Kubilius norėjo statyti. Būtų žmogus milijardieriumi tapęs. Tai kas, kad pensijos tik kas antrą mėnesį būtų mokamos :-) štai taip ir gyvena išgrobstyta ir vis grobstoma Lietuva...
Atsakyti
0

SKAITYTI KOMENTARUS (2)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų