Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.
Galingieji elniai neskubėdami mėgaujasi buvusiomis Kalėdų puošmenomis. Skabo eglių šakeles, skanauja žievę.
„Kaip šuniukui skanėstas, jie griaužia, žaidžia su jomis. Yra tarp žievės mineralų visokių gausu, vitaminų“, – pasakojo elnių ūkio savininkas Rolandas Indrišiūnas.
Jau ne vienerius metus ir Pasvalio pagrindinė miesto eglė, per šventes džiuginusi žmones, ir gyventojų eglės bei kėniai atkeliauja į elnių ūkį Pasvalio pašonėje.
„Per tvorą permeta, pasidaro „selfiuką“ su elniukais, užsideda karmos taškų“, – tikino R. Indrišiūnas.
Arba pakliūva į tikrą spektaklį po atviru dangumi, kaip šįkart. Du galiūnai didžiuliais ragais, ko gero, bando išsiaiškinti, kuris yra viršesnis ir stipresnis.
„Jaunuoliai aiškinasi santykius, testosteronas dar neišgaravęs per žiemą“, – sakė R. Indrišiūnas.
O kol šie aiškinasi santykius, kiti skuba pasimėgauti ne tik eglaitėmis, bet ir šeimininko atvežtais gardėsiais. Jeigu ir jūs nuspręsite užsukti, augintojas pataria, kokios lauktuvės nudžiugintų elnius.
„Kopūstai, morkos, obuoliai“, – pridūrė elnių ūkio savininkas.
Štai kokias veiklas mėgsta elniai
Jei vaisius ir daržoves raguotieji itin greitai „suskanauja“, štai kalėdinės eglės ar kėniai elnių ūkyje tarnauja ilgai. Ypač didžiosios eglės, tiksliau, kas lieka iš jų.
„Jie trinasi ragus paskui, rudenį, prieš rują valosi, kasosi, žaidžia, mankštinasi. Su eglutėmis daugiausia jie žaidžia“, – tvirtino R. Indrišiūnas.
Dar visai neseniai kažkieno namus puošęs spygliuotis, dabar puikus žaislas žirgams. Besismagindami žirgai šiek tiek paskabo jų šakeles, apgraužia žievę.
„Eglučių labiau mėgsta šakeles, o kėnių žievę. Įdomu, kodėl? Dėl skonio nesiginčijame“, – sakė Molainių žirgyno savininkė Daiva Zavackienė.
Maždaug prieš dešimtmetį Molainių žirgynas netoli Panevėžio pakvietė žmones nupuoštų eglučių ar kėnių neišmesti bet kur, o atvežti į žirgyną.
„Natūraliai gamtoje apie 1 procentą jų pašaro sudaro sumedėję augalai, šakelės, ūgliukai. Tai yra natūralus jų maistas, aišku ne pagrindinis, bet tai natūralus priedas“, – pasakojo D. Zavackienė.
Be to, iš pirmo žvilgsnio, smagus žirgų užsiėmimas su eglaitėmis – naudingas.
„Kadangi arklio dantys auga nuolat, jie taip natūraliai tuos dantis apsidilina, susitvarko, na ir tada mūsų dantistams mažiau darbo būna“, – tikino D. Zavackienė.
Tiesa, žirgyno šeimininkė sako, kad šiam sezonui spygliuočių turi jau pakankamai, tad vežti jų tikrai nebereikia. O štai pasimėgauti vaizdu žmonės visada laukiami, ypač kai ir pati gamta dovanoja įspūdingą reginį, nors ir kanda šaltukas.
„Mums šalta, o jie apsirengę, jie užsiaugina žieminį kailį, jie virškindami šieną, mikrobai jų žarnyne išskiria šilumą ir jie pasišildo ir iš vidaus, ir iš išorės“, – tęsė pasakoti Molainių žirgyno savininkė.
O štai šios buvusios puošmenos per šventes, tiesiogine to žodžio prasme, šildys gyventojus. Atvežtos eglės bus susmulkintos ir taps biokuru.
„Šildome ir namus, ir karštą vandenį ruošiame, ir tikriausiai panevėžiečiai bus patenkinti“, – aiškino Panevėžio pirmos katilinės viršininkas Egidijus Balčėtis.
Tiesa, per šventes džiuginusios eglės – labai menkutė dalis biokuro, reikalingo miestui šildyti. Šiemet „Panevėžio energijos“ biokuro katiluose supleškės maždaug 5 sunkvežimiai eglaičių ir kėnių.
Straipsnis parengtas pagal TV3 žinių reportažą.
