Susisiekimo ministras idėją keisti įstatymą iškėlė po skandalo dėl buvusio Lietuvos pašto generalinio direktoriaus.
Eligijus Masiulis teigia, kad dėl naujo Lietuvos pašto vadovo kreipėsi į Saugumą, iš kurio gavo atsakymą, kad Andrius Urbonas gali dirbti su slapta informacija.
Tyrimas dėl galimo A.Urbono sukčiavimo, siekiant užvaldyti 100 000 litų, buvo pradėtas rugsėjį. Pašto vadovu jis tapo spalį, tačiau tuomet jam įtarimai dar nebuvo pateikti.
„Šiandien Lietuvoje egzistuoja didžiulė įstatyminė spraga, pagal kurią nė viena specialioji tarnyba nėra atsakinga už informacijos suteikimą, jeigu eina kalba apie valstybės kontroliuojamų akcinių bendrovių pareigūnus“, - „LNK“ žinioms dėstė Eligijus Masiulis.
E.Masiulio siūlymui pritarė ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas. Jo nuomone, už laiku nepristatytą informaciją turi būti atsakingi tarnybų vadovai.
„Jei institucija turi teikti informaciją apie asmenų patikimumą arba apie tai, kad jų atžvilgiu neatliekami kokie nors tyrimai, tai į tą prašymą reikia reaguoti, o jei institucijos nereaguoja, jų vadovai turi būti už tai atsakingi“, - samprotavo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Arvydas Anušauskas.
Pagal dabar galiojančius įstatymus, ministerijos ir kitos institucijos negali kreiptis į specialiąsias tarnybas dėl būsimų valstybės įmonių vadovų reputacijos.
Jos į šios institucijas gali kreiptis tik tuo atveju, jei prašymas yra pagrįstas konkrečiais įrodymais.
Balandžio 9 d. opozicija paskelbė, kad E. Masiuliui teiks interpeliaciją. Tai patvirtino Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos seniūnas Algirdas Butkevičius.
„Mūsų frakcija apsisprendusi. Kartu ir visos opozicinės frakcijos apsisprendusios. Darbo partijos frakcija taip pat vakar davė atsakymą, kad jie sutarė ir palaiko interpeliaciją“, – spaudos konferencijoje sakė A. Butkevičius.
Frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ seniūnas Valentinas Mazuronis teigė, kad E. Masiulo atsakymai į klausimus dėl padėties ministerijos kuruojamose srityse frakcijos netenkina, todėl buvo nuspręsta siūlyti pradėti nepasitikėjimo procesą ministru.
Interpeliaciją ministrui, kad šis paaiškintų, priimtų sprendimų motyvus, turi pateikti 29 iš 141 Seimo narių.
„Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. gruodžio 20 d. sprendimu atmetė Vilniaus apygardos prokuratūros kasacinį skundą dėl 2016 m. gegužės 18 d. Lietuvos apeliacinio teismo išteisinamojo nuosprendžio, kuriuo A. Urbonas ir R. Macas buvo išteisinti neįrodžius, kad jie dalyvavo padarant jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas.“
