Apie tai laidoje diskutavo UAB „Autopaslauga“ vadovas Romas Austinskas, Kauno technologijos universiteto finansų profesorius Rytis Krušinskas, Seimo narys Dainoras Bradauskas ir Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Gedas Špakauskas.
Ar per daug delsiame?
Sureagavo ir prezidentas, sakydamas, kad degalų akcizo lengvatą reikėtų taikyti tik kritiniu atveju. Deja, nelabai aišku, kas tas kritinis atvejis, kaip jis būtų apibrėžiamas ir kada jis atsitiktų. Kaip jums atrodo, ar ne per daug delsiame, įkišę galvą į smėlį, ir nepadedame žmonėms atlaikyti šio kuro kainų preso?
R. Krušinskas: Manau, kad mes visą laiką galime lengvai kalbėti apie praeityje priimtus sprendimus, o dabar turbūt reikėtų žiūrėti į ateitį. Šiuo metu naftos kaina iš tiesų turi augimo tendenciją, bet nepamirškime, kad visai neseniai, dar tą patį pavasarį, naftos kaina svyravo tarp 118 ir 120 dolerių, tačiau benzino kaina degalinėse nebuvo tokia aukšta.
Iš tiesų yra labai daug veiksnių. Jau esu minėjęs 3G principą: galimybė, grėsmė, godumas. Pridėčiau ir ketvirtą dedamąją – geopolitiką, kuri tarsi tampa maskuojančiu žodžiu viskam pateisinti. Tas neveiklumas taip pat turi tam tikrą pagrindimą.
Mes kalbame apie pajamas į biudžetą. Jeigu žiūrėtume visiškai paprastai, matematiškai, kuo aukštesnė kaina degalinėse, tuo daugiau galima tikėtis surinkti tų pačių mokesčių. Tačiau čia atsiranda papildomas veiksnys – kaimyninės šalys, kurios gali labai stipriai paveikti situaciją.
Lenkijos pavyzdys su PVM sumažinimu rugpjūčio mėnesį, manau, taip pat darė tam tikrą spaudimą Lietuvos degalinių švieslentėms, kai jos norom nenorom turėjo į tai atsižvelgti. Teko rugpjūčio mėnesį važiuoti į Lenkiją ir matyti beveik tuščias degalines Lietuvos sienos pusėje.
Gyvenimas yra toks, kad ekonomikoje pusiausvyra vienaip ar kitaip nusistovi. Paskolų kainą ir naftos kainą aš šiek tiek atskirčiau. Brangesnis skolinimasis aktualus tiems, kurie skolinasi, galvoja apie būstą, naują būstą arba jau yra pasiėmę paskolą. Tiems, kurie paskolų neturi, turbūt didesnis galvos skausmas yra infliacija, kadangi ji tuština kišenes arba mažina namų ūkių disponuojamų pinigų sumą.
Manau, kad ši problema aštrės įsibėgėjant rudeniui ir artėjant šildymo sezonui. Reikia prisiminti, kad PVM lengvata šildymui vėlgi buvo panaikinta. Šie veiksniai tikrai darys spaudimą, taip pat ir socialinį, dabartinei mūsų valdančiajai daugumai. Manau, kad bus ieškoma sprendimų, skaičiuojama ir ruošiamasi priimant 2027 metų biudžetą. Manau, kad diskusijos šiuo klausimu tikrai bus labai aštrios.
Kokios ūkininkų nuotaikos?
Ką darome su kainomis?
G. Špakauskas: Žinote, pas mus žemės ūkyje šiuo metu tokia situacija, kad bėda po vieną nevaikšto. Iš tikrųjų jau nuo pat pavasario pradėjome jausti energetinę krizę. Mus liečia ne tik kuro kainos, bet ir trąšos, kurios taip pat susijusios su nafta ir Hormuzo sąsiauriu.
Pavasarį buvo intensyvus tręšimas, o dabar – intensyvus žemės dirbimas. Javapjūtė eina į pabaigą, o šis sezonas labai imlus kurui, todėl labai stipriai žvalgomės į kainas. Jos tikrai kandžiojasi, nuotaikos nėra geros. Be to, dar turime ekstremalią situaciją dėl orų.
Atrodo, kai kurie jau gal ir pamiršo, kad buvo ekstremali situacija, kažkas susitvarkė, jau turi elektrą, bet jai pasibaigus norisi gerų orų, o jų nėra. Toliau pila lietus. Net pati moderniausia vikšrinė technika, kuri, atrodytų, turėtų plaukti kaip amfibija, neišplaukia – reikia ekskavatoriais atkasinėti. Todėl nuotaikos nėra labai geros.
Kiek javų dar nenuimta? Kokia tai galėtų būti dalis?
G. Špakauskas: Įsivaizduokite, yra tiek daug ūkininkų prašymų dėl patirtos žalos, kad buvo duotas terminas iki rugsėjo 11 dienos juos pateikti, tačiau prašymų tiek daug, jog savivaldybės ir žemės ūkio skyriai tiesiog nespėja jų priimti ir įvertinti.
Tikimės, kad galbūt net bus pratęstas prašymų rinkimas. Šiuo metu net sunku statistiškai pasakyti, kiek yra žalos ir kokio masto problema. Kai kur neįmanoma įvažiuoti, technika užklimpsta, nes tiesiog per daug lietaus.
Kur vyrauja didžiausios problemos?
Kur didžiausios problemos?
G. Špakauskas: Tiesiog net ir tvarkingos melioracijos sistemos nespėja susitvarkyti. Kritulių kiekis labai didelis. Man atrodo, šis rugsėjis yra vienas drėgniausių istorijoje. Daugiausia problemų – Žemaitijoje ir Klaipėdos krašte.
Lietuva šiuo požiūriu pasidalijusi į skirtingas dalis ir situacija labai skiriasi, bet energetinę krizę, žinoma, jaučiame visi. Įsivaizduokite, jeigu ūkiai neturės iš ko pirkti kuro, vadinasi, turės ieškoti apyvartinių lėšų, skolintis, kredituotis.
Dar viena naujiena – didės palūkanos, pinigai vėl brangsta. O mes, kaip visada, savo užauginamos produkcijos kainos nustatyti negalime. Esame veikiami tų pačių pasaulio biržų. Deja, kviečių kaina su naftos kaina nekoreliuoja.
Rapsai galbūt kažkiek, tačiau produkcija, kad ir tos pačios daržovės, tiesiog nekoreliuoja. Klausimas, ką dabar gali padaryti valdžia. Negalime sakyti, kad nieko nedarome.
Ar laikotės nuomonės, kad valdžia per ilgai delsė nesikišdama į šią situaciją, kalbant apie kuro kainas?
D. Bradauskas: Iš tikrųjų manau, kad nafta visų pirma yra biržos prekė. Tiek šiandieninė geopolitinė situacija, tiek stambiųjų rinkos žaidėjų interesai suponuoja tokias aukštas kainas. Mes, tokia valstybė kaip Lietuva, tam neturime jokios įtakos. O kištis į ekonominius procesus administraciniais metodais – ne tas laikas ir ne ta vieta.
Bet pavasarį buvome įsikišę – šešiais centais, kiek pamenu, buvome sumažinę?
D. Bradauskas: Nežinau. Išlaidos, kaštai neatsipirko. Valstybė prarado apie 17 milijonų, o verslui tai iš esmės nepadarė jokios įtakos. Tai parodo, kad tokie trumpalaikiai sprendimai iš tikrųjų nieko neduoda. Tai daugiau populizmas ar norėjimas įtikti žmonėms, bet efekto neduos.
Kalbant apie dabartinę infliaciją, žinoma, Lietuvos rinka yra maža, o aukštos energetikos kainos vienaip ar kitaip didina bendrą kainų lygį. Kadangi Lietuvos bankas yra Europos Centrinio Banko sistemos dalis, valstybės turi skirtingus rodiklius ir negalime sau leisti vienų ar kitų veiksmų.
Visą „Žinių radijo“ laidą rasite čia:
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
Nauseda Ukrainai kasmet išpumpuoja 230 Mūsų milijonų !
