Kai kurios kitakalbės mokyklos daugiau lietuvių pamokų nori, tik, kaip aiškėja, daugiau jų įbrukti sudėtinga – pamokų bus per daug ir pažeis Higienos normą.
Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.
Vilniaus „Žaros“ gimnazijos dvyliktokė Milana šiemet laikys brandos egzaminą. Nemažas iššūkis bus lietuvių kalbos egzaminas, nes Milanos gimtoji kalba rusų. Pačioje mokykloje dėstomoji kalba – taip pat rusų.
„Jaučiu save nelabai tvirtai, nes mano aplinkose nebuvo daug kalbančių lietuviškų kalbų“, – sakė abiturientė Milana.
Milanos bendraklasis Andrejus pripažįsta, kad lietuvių kalba jam nėra iš lengvųjų.
„– Kai tavo gimtoji kalba rusų, jautiesi kažkaip nedrąsus, labai lengva suklysti, pavyzdžiui, „spėliavimui“ kažkur. – Ką reiškia spėliavimas? – Kirčiavimui“, – tikino abiturientas Andrejus.
Kaip sako lietuvių kalbos mokytoja Danutė Stacevičienė, dalis į pirmą klasę ateina nemokėdami lietuviškai net pasisveikinti.
„Elementarių žodžių nežino, mums reikia juos mokyti, kaip atsisveikinti, kaip pasisveikinti“, – komentavo lietuvių kalbos mokytoja Danutė Stacevičienė.
Anksčiau šios mokyklos pirmokai, trečiokai ir ketvirtokai turėjo po 5 lietuvių kalbos pamokas, antrokai – tik 4. Tiek šiemet visiems po 6 lietuvių kalbos pamokas. O lietuviakalbėse mokyklose pradinukai turi iki 8 lietuvių kalbos pamokų.
„Šešios pamokos kaip ketvirtokams, trečiokams gal ir pakanka, bet pavyzdžiui, pirmokams tai mažai, jiems reikia daugiau pamokų, kad jie daugiau kalbėtų“, – tvirtino D. Stacevičienė.
„Be jokios abejonės, daugiau lietuvių kalbos pamokų reikia. Tai, iš tikrųjų, iššūkis. Mes norime pasiekti tuos pačius rezultatus, kaip ir lietuvių mokyklose besimokantys mokiniai“, – pridūrė Vilniaus „Žaros“ gimnazijos direktorė Konsuela Leskovskaja.
Štai kiek lietuvių kalbos pamokų teturi
Skaičiuojama, kad dėl to, kad turi mažiau lietuvių kalbos pamokų kitakalbių mokyklų pradinukai turi 315 lietuvių kalbos pamokų mažiau nei lietuvių mokyklų vaikai. Tai atsiliepia tolesniems mokymosi rezultatams.
Švietimo įstatymas reikalauja, kad valstybinės kalbos pamokų valandų skaičius tiek lietuvių, tiek tautinių mažumų mokyklose turėtų būti vienodas, tačiau taip yra ne visur. Konservatorius Laurynas Kasčiūnas dėl to kreipėsi į teismą.
„Tai ne tik principo klausimas, tai yra klausimas, ar mes norime, kad tautinių bendrijų vaikai gyventų ir kurtų sėkmingai savo gyvenimus Lietuvoje“, – retorinį klausimą uždavė L. Kasčiūnas.
„Tikrai norėčiau paklausti ir pono Kasčiūno, kodėl nedavė į teismą buvusių savo partijos kolegų ministrų, kurie taip pat nieko nepadarė, kad būtų įgyvendintas šitas įstatymas, nes pats įstatymas priimtas 2011 metais“, – pridūrė švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė.
„Pritrūko politinės valios, aš visiškai tam pritariu“, – atsakė L. Kasčiūnas.
L. Kasčiūno skundą išnagrinėjęs teismas stojo jo, o ne ministrės pusėn.
„Ministro patvirtintuose bendruose ugdymo planuose buvo nustatyta, kad pradinio ugdymo programoje lietuvių kalbai ir literatūrai skiriama mažiau pamokų negu gimtajai kalbai ir literatūrai“, – tikino teisėjas Ričardas Piličiauskas.
Teismas konstatavo, kad toks teisinis reguliavimas neatitinka įstatymo nustatyto reikalavimo.
Vilniaus valdžia pati dar praėjusią vasarą nusprendė, kad kitakalbėse mokyklose bus po 6 lietuvių kalbos pamokas.
„Prieš pat naujus mokslo metus Švietimo ministerija padarė naują ugdymo planą, kur tų galimybių padidinti lietuvių kalbos skaičių sumažėjo. Nes buvo atsisakyta valandų ugdymo poreikiams tenkinti, jų buvo sumažinta ir įdėta muzika“, – komentavo Vilniaus vicemeras Vytautas Mitalas.
„Pagrindinė problema ta, kad yra maksimumas valandų moksleiviams 30 valandų ir padidinti valandas neįmanoma, nes tai neleidžia Higienos norma“, – pridūrė R. Popovienė.
Ministrė tikisi, kad dar šią Seimo pavasario sesiją Švietimo ministerija iš Sveikatos ministerijos perims teisę nustatinėti galimą krūvį ir tuomet vietoj 30 savaitinių pamokų leis 31 ar 32.
„Ne padidinti, o pakeisti reikėtų, man atrodo nelabai apgalvotai buvo pridėta fizinio ugdymo pamokų, kiek dabar pamokų? Dabar trys savaitinės pamokos“, – sakė K. Leskovskaja.
Anot direktorės, išsėdėti po 7 pamokas pradinukams būtų labai sudėtinga. Tačiau kol ministerija dar svarsto, kaip spręsti problemą kai kuriose mokyklose pradinukai jau dabar pažeisdami Higienos normas turi po 32 pamokas. Štai vienos sostinės mokyklos ketvirtokų tvarkaraštis – 7 pamokas jie turi dukart per savaitę, o dar vieną dieną septintą pamoką vyksta klasės valandėlė.
Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.
