Apie tai, kokie yra pagrindiniai ministerijos tikslai ir siekiai, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ pokalbis su Lietuvos švietimo, mokslo ir sporto ministre Raminta Popoviene.
Norėčiau paklausti dėl pernai abiturientams pridėtų 10 taškų – Generalinė prokuratūra minėjo, kad sprendimas galėjo būti neteisėtas, o šiemet jau stojantiesiems tie taškai, nebebus taikomi. Kaip dabar vertinate sprendimą pernai juos vis dėlto pridėti?
R. Popovienė: Tai yra viena iš svarbiausių sričių ir darbų, kuriems ruošiamės mes ir kurie paliečia kiekvieną vaiką, kiekvieną šeimą, kiekvieną pedagogą bei švietimo bendruomenę. Beveik po metų grįžtame prie to paties klausimo ir dėl tų 10 papildomų taškų pridėjimo visada sakau, jog tikiu, kad tas sprendimas tuo metu buvo teisingas.
Akcentuoju tai, jog jis buvo skirtas tam, kad vaikai galėtų įgyvendinti savo tikslus ir tęsti ugdymąsi tiek aukštojoje mokykloje, tiek profesinėje mokykloje, kurią jie norėjo pasirinkti. Tas sprendimas tuo metu galbūt ir nebuvo pats idealiausias, koks galėjo būti, bet jis buvo teisingiausias išeinant iš tos situacijos.
Mes žinome, kad 35 taškų išlaikymo kartelė buvo iškelta labai aukštai nuo praėjusių metų 16 taškų. Tai sukėlė situaciją, dėl kurios buvo labai didelis procentas neišlaikiusių vaikų, o tai lėmė įvairios pasekmės: ugdymo programų atnaujinimas, su kuriomis švietimo bendruomenė tik buvo pradėjusi dirbti; atnaujinus ugdymo programas nebuvo vadovėlių, tad pasiruošti valstybiniam brandos egzaminui buvo labai sudėtinga.
Taip pat žinome, kad dešimtokų PUPP įvertinimas taip pat buvo nukeltas, o tai irgi lėmė tam tikrus rezultatus, dėl to tas sprendimas, atliepiantis vaikų ateitį, buvo teisingas. Tam tikrų institucijų, kaip minėjote – Generalinės prokuratūros, buvo tam tikrų pastebėjimų, bet mes juos ištaisėme.
Ištaisėme tuos, kurie buvo susiję su ugdymo programų atnaujinimu, įvertinome tuos pastebėjimus ir atliepėme tai, ką reikėjo ištaisyti. Dabar rengiamės pavasario valstybinių brandos egzaminų laikymui, įvertiname technines klaidas, jas taisome, atliepiame visuomenės lūkesčius, kur buvo matomos problemos.
Labiausiai diskutavome su mokslininkais ir ekspertais, dirbome darbo grupėje koreguodami išlaikymo kartelę iki 25 taškų. Pagrindinis mūsų tikslas yra, kad kuo daugiau vaikų įgytų vidurinį išsilavinimą, gautų brandos atestatą ir galėtų tęsti mokymąsi ne tik kolegijose ir universitetuose, bet ir profesinėse mokyklose.
Tai yra labai svarbu, nes jei nebūtume darę korekcijos su 10 balų pridėjimu, beveik 17 proc. mokinių pernai nebūtų gavę brandos atestato. Dabar jo negavo 12 proc. – tai irgi yra labai didelis procentas. Įvertinus kitų Europos šalių situaciją, optimalus vidutinis procentas neįgijusių brandos atestato yra apie 5 proc. – maždaug tiek Lietuvoje būdavo iki kovidinio laikotarpio, dėl to ši koregavimo kartelė iki 25 taškų dabar yra priimta laikinai, 2 metų laikotarpiui.
Įvertiname, kad dar nesame pilnai pasirengę dirbti pagal atnaujintas programas: mokytojai vis tobulinasi, kelia kvalifikaciją, o aprūpinimas vadovėliais dar nėra galutinai įgyvendintas, nors skiriame papildomas lėšas ir tas procesas eina į pabaigą. Žinome, kad netgi matematikos dvyliktokams dar nėra parengto vadovėlio. Tam tikrų iššūkių yra, su kuriais mes, atėję dirbti, susidūrėme iš praėjusio laikotarpio, bet vertiname, kad turime spręsti tas problemas ir kartu ieškome sprendimo būdų.
Kodėl tas neišlaikiusiųjų procentas pas mus yra toks aukštas?
R. Popovienė: Valstybinių brandos egzaminų sistema dažnai buvo labai keičiama. Tos reformos, kurios vyko pastaruoju metu, lėmė tam tikrus rezultatus. Pasikartosiu, kad išlaikymo kartelės koregavimas nebuvo normali praktika, prie kurios sistema galėtų labai greitai prisitaikyti.
Mūsų pagrindinis tikslas yra stabilumas, kad vaikai turėtų kuo mažiau nerimo ir streso, o pedagogai būtų pasirengę dirbti taip, kad visiems būtų kuo mažiau įtampos. Dabar tas koregavimas iki 25 taškų kartelės yra 2 metams. Tai laikinas sprendimas, kad galėtume stabilizuotis ir tinkamai pasiruošti tolimesniems sprendimams žvelgiant į ateitį.
Sakydama „stabilizuotis“, turite omenyje, kad galbūt ta kartelė vėl galėtų būti keičiama ar bus priimami kokie nors kitokie sprendimai?
R. Popovienė: Diskutuodami dėl pačios kartelės koregavimo, kartu su mokslininkais, ekspertais ir pačiais pedagogais kalbėjomės apie tai, kaip galėtume toliau spręsti valstybinių brandos egzaminų laikymo sistemos sukūrimą.
Norime, kad pati sistema būtų stabili ir nebūtų taip dažnai kaitaliojama. Mes remiamės kitų šalių patirtimi, žiūrime, kaip yra kitur. Dabar dirbame darbo grupėje ieškodami optimaliausio varianto: ar tai galėtų būti vienas valstybinis brandos egzaminas, ar kitokia sistema.
Netrukus tuos siūlymus turėsime pateikti tam, kad ateityje, po dvejų metų, galėtume stabiliai pradėti valstybinių brandos egzaminų sistemos korekcijas.
Visą „Dienos pjūvio“ laidą kviečiame žiūrėti vaizdo įraše, esančiame teksto pradžioje.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
