Šiaulių meteorologijos stotyje darbas vyksta nenutrūkstamai visą parą. Šiauliuose dirba keturios stebėtojos: į budėjimą einama kas ketvirta para.
„Atėjusi iš ryto pirmiausia nuodugniai patikrinu ankstesnės stebėtojos surašytus duomenis. Būna kartais, kad prisivelia klaidų, — paaiškina O. Strumskienė.
Trečiadienio naktį buvo rūkas, ryte — rūkana. Ant laidų — 1 milimetras šerkšno. Oro temperatūra — 5 laipsniai šalčio. Matomumas — 6 kilometrai. Vėjas šiaurės, šiaurės vakarų, 1 metras per sekundę. Slėgis kilo.
10.00. Stebėjimas.
Ant stebėtojos darbo stalo — debesų aukštį fiksuojantis prietaisas. „Jei pastebime debesis, esančius žemiau nei 200 metrų aukštyje, “duodame štormą“ — siunčiame perspėjimą į Vilnių. Jei debesys vėl pakyla į reikiamą aukštį, perspėjimą atšaukiame.“
Trečiadienio ryte prietaisas buvo užfiksavęs debesis 110 metrų aukštyje — O. Strumskienės perspėjimo signalas nedelsiant pasiekė Vilnių.
Perspėjimai perduodami ir dėl plikledžio, rūko, šerkšno, vėjo, didesnio nei 12 metrų per sekundę.
10.30. Laikas į stebėjimo aikštelę.
Stebėjimų duomenys fiksuojami kas tris valandas, per parą atliekami aštuoni matavimai. Procesas — nenutrūkstamas ir griežtai reglamentuotas. Vėluoti — šiukštu, negalima.
Dėl atsargos, nors darbo patirtis — didžiulė, stebėtoja užsistato žadintuvą. Nesvarbu — lietus, audra, plikšala, juoda naktis — tiksliai, tarsi laikrodis, eina į stebėjimo aikštelę.
Ant sniego guli trys žemės termometrai. O. Strumskienė paaiškina: pirmasis termometras rodo pagrindinę dirvos temperatūrą, antrasis — minimalią temperatūrą (šalčiausią per tris valandas), trečiasis — maksimalią (šilčiausią per tris valandas). Pirmasis termometras rodo 4, antrasis — 6, trečiasis — 3,5 laipsnius šalčio.
Stebėjimų aikštelėje stovi trys sniego matuoklės. Sniegas matuojamas kas šešias valandas. Pastaruoju metu sniego sluoksnis siekia 12 centimetrų. Sausio 5— 6 dienomis sniego buvo net 46 centimetrai.
Oro temperatūra, kaip ir žemės, nustatoma pagal trijų termometrų — suvilgyto, minimalaus ir maksimalaus — rodmenis. „Oro temperatūra — 4,6 laipsniai šalčio“, — fiksuoja O. Strumskienė.
Matomumą stebėtoja nustato pagal objektus: iki medinio namo yra 100 metrų, iki degalinės — 200 metrų, iki bažnyčios bokšto — 2 kilometrai, iki Ginkūnų — 6 kilometrai.
„Senasis kritulių matuoklis“, — pakelia kibiriuką. Jis šiandien — tuščias.
Stebėtojai jau gelbsti ir naujieji aparatai, kurių duomenys keliauja tiesiai į kompiuterį.
11.00. Perduodama informacija.
Užfiksuoti duomenys surašomi į meteorologinio stebėjimo knygutes, surinkta informacija perkeliama į kompiuterį ir išsiunčiama į Lietuvos hidrometeorologijos centrą. Vėliausias duomenų perdavimo laikas — 11.06. Kritiniu atveju duomenys perduodami telefonu.
13.30. Vėl — į stebėjimo aikštelę.
Greta visų įprastų matavimų 14 valandą (vieną kartą per parą) įvertinami penkių giluminių termometrų, esančių 20, 40, 80, 160, 320 centimetrų gylyje, rodmenys. Taip nustatoma žemės giluminių sluoksnių temperatūra.
Budėjimo metu.
Šią pamainą O. Strumskienė dar septynis kartus, kas tris valandas, eina į stebėjimo aikštelę ir perduoda duomenis į Vilnių.
Baigiantis budėjimui, fiksuoja įšalą. Jo gylį parodo žemėn įleistoje žarnelėje užšalęs vanduo. Dabar įšalas siekia 59 centimetrus. Sausio pradžioje, iki 8 dienos, įšalas tebuvo 5 centimetrai.
„Per dieną dažnai tenka atsiliepinėti telefonu: skambinantieji dažniausiai domisi, kokia oro temperatūra“, — apie darbo kasdienybę pasakoja stebėtoja.
Ketvirtadienis. 8. 00. Budėjimas baigtas.
Dvidešimt keturias valandas trukusi darbo diena baigėsi. Prieš akis — trys poilsio dienos.
Stebėtojos dieną stebėjo ir užrašė Živilė KAVALIAUSKAITĖ
