Prie Šiaulių esanti Kairių biojėgainė iš uždaryto sąvartyno išgauna vos apie trečdalį planuoto biodujų kiekio. Verslininkai tvirtina, jog neleis žlugti projektui, į kurį investuoti 9 milijonai litų. Jau keliama idėja biodujas išgauti iš regione surenkamų maisto atliekų.
Galimybių studijos realybės neatitinka
Į Kairių biojėgainę verslininkai investavo 9 milijonus litų, iš jų per 3,6 milijono litų — europinės paramos lėšų. Įgyvendindami projektą vykdė konkurso sąlygas ir orientavosi į galimybių studiją, kuri buvo pridėta prie konkurso sąlygų.
Su Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centru (ŠRATC) pasirašyta sutartis 15 metų eksploatuoti sąvartyno dujas, gaminti elektrą ir šilumą. Už tai ŠRATC-ui turi byrėti dalis biojėgainės pajamų. Pradėjus biojėgainei veikti pirmiuosius 12 tūkstančių litų ŠRATC-as jau gavo.
ŠRATC-o direktorius Raimundas Jakutis „Šiaulių kraštui“ teigė iš verslininkų žinąs, kad biodujų sąvartyne išgaunama mažiau, nei tikėtasi. Su verslininkais jau bandoma tartis, ką daryti.
Jie siūlo biodujas išgauti ir iš regione surenkamų maisto bei žaliųjų atliekų.
„Tai būtų naudinga ir ŠRATC-ui, nes pagal ES direktyvas mes turime apdoroti maisto atliekas, o ši problema nėra išspręsta“, — sakė R. Jakutis.
Dingo studija?
Galimybių studiją dėl sąvartyno dujų surinkimo ir panaudojimo rengė UAB „Krašto projektai“. Bet dabar tos studijos ŠRATC-e nerandama.
„Bandžiau ieškoti, neradau, gal žinos darbuotoja, kuri dabar yra komandiruotėje“, — svarstė R. Jakutis, klausiamas, kokie dujų kiekiai skaičiuoti galimybių studijos rengėjų.
R. Jakutis tik tikino, jog ne ŠRATC-as galimybių studiją užsakinėjo: „Gal Aplinkos ministerija, gal Aplinkos projektų valdymo agentūra.“ Pats R.Jakutis tuo laiku centrui dar nevadovavo.
Direktorius svarsto, jog mažiau dujų gali išsiskirti dėl aukšto vandens lygio sąvartyno kaupe.
Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Valstybinės analitinės kontrolės skyriaus vedėjos Virginijos Čičinskienės teigimu, dujų kiekiai priklauso nuo sąvartyno turinio. Jeigu organinių medžiagų yra daugiau, daugiau ir metano dujų išsiskiria.
„Kairių sąvartyne dujų kiekiai gali būti mažesni, — neatmeta V. Čičinksienė.— Apskaitos, kiek ir kokių atliekų vežta nėra, bet gabenamos buvo ne tik buitinės atliekos, bet ir pramonės, statybos atliekos.“
Žada neleisti žlugti
Kairių biojėgainės projektą įgyvendino UAB „Energijos parkas“ dukterinė UAB “Naujoji šiluma“.
„Naujosios šilumos“ generalinis direktorius Vytenis Daunoravičius “Šiaulių kraštui“ sakė, jog šiuo metu iš sąvartyno išsiskiria tik 30 procentų dujų kiekio, numatyto pagal galimybių studiją.
Kodėl realybė kitokia ir kaip pagausinti biodujų išsiskyrimą, verslininkai aiškinasi pirmiausia su mokslininkais.
V. Daunoravičiaus teigimu, biodujas išgauti ir iš maisto atliekų — tik vienas iš svarstomų variantų.
„Mes savo įsipareigojimus įvykdėme, sėkmingai įgyvendinome projektą ir neleisime jam žlugti“, — tvirtino V. Daunoravičius.
Verslininkai yra įgyvendinę biojėgainės projektą ir Kauno Lapių sąvartyne, bet ten jokių problemų nekyla. Anot V. Daunoravičiaus, ten patys projekto įgyvendintojai užsakė galimybių studiją.
Parduoda šilumos tiekėjams
Kairių biojėgainė pagamintą šilumą parduoda „Šiaulių energijai“, kurios tinklais šiluma apsirūpinama Kairių gyvenvietė.
Kairių gyventojams šiluma nepigs — išliko tokia, kaip visiems rajono gyventojams. „Šiaulių energija“ rajono Tarybai nesiūlė kainos diferencijuoti, nes jeigu biojėgainė nepagamintų reikiamo kiekio šilumos, Kairiams ji kainuotų dar brangiau, nei kitiems rajono gyventojams.
Rugsėjį, kol nebuvo prasidėjęs šildymo sezonas, biojėgainė pagamino 98,6 procento reikiamo gyvenvietei šilumos kiekio (karštam vandeniui).
Rūta JANKUVIENĖ
