Antradienį jau turėtų būti pradėti Kauno pilies atstatymo darbai. Kauno apskrities viršininko administracijos leidimas Pietrytinio bokšto ir dalies sienų atstatymo darbams šiame objekte gautas pirmadienį.
ELTA primena, kad darbai turi būti baigti kitų metų pavasarį. Jiems finansuoti gauta Europos ekonominės erdvės mechanizmo lėšų (2,2 mln. litų). Sava dalimi prie svarbiausio miesto istorinio statinio - Kauno pilies - atstatymo pradinio etapo prisideda ir Kauno miesto savivaldybė, iš biudžeto paskyrusi 330 tūkst. litų.
Įgyvendinant projektą bus atsižvelgta ir į kai kuriuos draugijos "Pilis" narių viešai išsakomus argumentus: projekto autorius - architektas Kęstutis Mikšys kai ką jame pakoregavo. "Naujasis sprendimas nėra primestas iš šalies. Tai - nauja versija, padaryta atsižvelgiant į visuomenės lūkesčius", - teigia jis.
Tačiau, kaip paaiškėjo miesto vadovų surengtame savivaldybėje "Pilies" atstovų susitikime su kai kuriais specialistais, vis dar lieka daug neatsakytų klausimų, susijusių su Kauno pilies praeitimi bei jos ateitimi.
"Prieš pradedant Kauno pilies atstatymo darbus atlikti archeologiniai tyrimai, tačiau istorinių tyrinėjimų nebuvo. Daug neliestų rašytinių šaltinių apie Kauno pilį galima rasti Vilniuje. Kol kas neatsakyta ir į vieną svarbų klausimą: ar pilį statė Kryžiuočių ordino siųsti meistrai? Jei taip, tuomet istorikai turėtų tyrinėti ordino iždo knygas ir jose ieškoti informacijos. Žinoma, išsamūs tyrimai gali užtrukti iki penkerių metų, tačiau jie būtų labai naudingi", - sakė karo istorikas Valdas Rakutis.
Jo nuomone, Kauno pilis turi būti panaši į pilį, t.y. joje negali būti pilies įvaizdį iš esmės keičiančių modernių sprendimų - didelių oro tarpų, ir turi matytis bokštų bei šaudymo angos. Taip pat turi būti išlaikyta principinė architekto K. Mikšio atkurtų sienų konstrukcija - klinkerinės plytos, o nustatant pilies šaudymo angų vietą ir parametrus, reikia inicijuoti tikslinius Kauno pilies istorinius - architektūrinius bei XIV a. pabaigos - XV a. pradžios mūrinės statybos bei karo technologijų tyrimus.
Miesto meras Andrius Kupčinskas ir mero pavaduotojas Rimantas Mikaitis pritaria siūlymui atlikti istorinius tyrimus. Jie užtikrina, kad Kauno miesto savivaldybė pasirengusi tam skirti reikalingų lėšų.
Savo ruožtu Lietuvos architektų sąjungos Kauno skyriaus ir Kauno architektūros ir urbanistikos ekspertų taryba ragina sunerimusius dėl Kauno pilies ateities piliečius visų pirma atsižvelgti į specialistų pastabas. Taip pat primena, kad jie ne kartą turėjo galimybių (nuo pat 2006-ųjų rugsėjo) susipažinti su architekto K. Mikšio parengta "Kauno pilies atstatymo galimybių studija".
2006 rugsėjo 7 dieną įvyko atviras išplėstinis Kauno architektūros ir urbanistikos ekspertų tarybos posėdis. Jam pirmininkavo architektas Audrys Karalius. Posėdyje dalyvavo Kultūros paveldo departamento, Kauno miesto savivaldybės specialistai, Valstybinės paveldo komisijos pirmininkas, istorikai, archeologai ir kiti kultūros paveldo specialistai. Nagrinėtos trys Kauno pilies atstatymo galimybės: konservavimas, atstatymas ant išlikusių pamatų ir pilies pastatymas ant visų menamų pamatų.
Architektūros specialistai pritarė Kauno piliavietės atkūrimo siekiui bei galimybių studijos naudojimui (tolesnėms pilies įvaizdžio variantų paieškoms platesniame urbanistiniame Kauno senamiesčio kontekste). Taip pat nutarė raginti Kauno savivaldybę surengti atvirą Kauno piliavietės panaudojimo koncepcijos ir funkcinio erdvinio modelio sukūrimo idėjų konkursą.
Kauno apskrities dienų parodoje buvo pristatyta Kauno pilies atstatymo galimybių studija, eksponuoti maketai, brėžiniai. Informaciją teikė Kultūros paveldo skyriaus specialistai, lankytojai galėjo pareikšti savo nuomonę atsiliepimų knygoje. Galimybių studijos maketai buvo eksponuojami ir pačioje Kauno pilyje bei kitur. Per trejus metus surengta diskusijų ir spaudoje, internete ar kitoje viešojoje erdvėje. Šių metų birželį Kauno pilies projektas pristatytas draugijos "Pilis" organizuotame renginyje "Ar žinai, kaip atrodys Kauno pilis?"
"Pilies" draugijos pozicija - atstatyti menamą pilies tūrį iš "autentiškų" medžiagų - neatspindi visų kauniečių lūkesčių. Todėl kreipiamės į miesto bendruomenę, kviečiame aktyviai dalyvauti diskusijose ir aptarimuose bei įsiklausyti į specialistų nuomonę, pasirenkant Kauno pilies atkūrimo kelią", - sakoma Lietuvos architektų sąjungos Kauno skyriaus pirmininko Daliaus Šarakausko ir Kauno architektūros ir urbanistikos ekspertų tarybos direktorės Jūratės Merkevičienės išplatintame viešame pareiškime visuomenei.
Savivaldybėje vykusiame susitikime pilies atstatymu suinteresuoti įvairių organizacijų atstovai sutarė steigti visuomeninę tarybą, sudarytą iš ekspertų: istorikų, architektų. Taryboje būtų ir valdžios bei visuomenės atstovų. Naujai sukurta taryba padėtų rasti kompromisų bei teiktų rekomendacijas, kaip derėtų tęsti Kauno pilies atkūrimo darbus.
"Svarbu, kad dabar nebūtų trukdoma pagrindinių konstrukcijų įrengimo darbams", - sako meras A. Kupčinskas.
