Tai netrukus gali keistis. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo naują tvarką, kuri keistų, kaip skaičiuojamos įmokos dirbant per kelis darbdavius, o tai paliestų tiek darbuotojus, tiek darbdavius.
Kas konkrečiai keistųsi ir kam tai būtų naudinga, paaiškės tik priėmus galutinį sprendimą – kol kas projektas dar svarstomas.
Dirbant per kelis darbdavius – keistųsi įmokų skaičiavimas
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) siūlo keisti socialinio draudimo įmokų mokėjimo tvarką tais atvejais, kai žmogus dirba pas kelis darbdavius.
Numatoma, kad vietoje dabartinės sistemos, kai įmokos skaičiuojamos nuo kiekvieno atlyginimo atskirai, būtų vertinamos visos darbuotojo pajamos bendrai. Jei jos nesiektų minimalios mėnesinės algos, įmokas vis tiek reikėtų mokėti bent nuo šios sumos.
Tokiu atveju įmokų našta būtų paskirstoma proporcingai tarp visų darbdavių, o ne skaičiuojama atskirai kiekvienoje darbovietėje.
Šiais pakeitimais siekiama užtikrinti, kad dirbant per kelis darbdavius būtų įgyjamos bent minimalios socialinio draudimo garantijos ir išvengta situacijų, kai dėl išskaidytų darbo santykių jos lieka per mažos.
Pažymima, kad šiuo metu siūlomi pakeitimai dar derinami su socialiniais partneriais ir institucijomis, todėl galutinis sprendimas dar gali keistis.
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Dalia Jakutavičė nurodo, kad siūlomi pakeitimai sprendžia realią problemą – darbuotojai, dirbantys pas kelis darbdavius, dažnai nesukaupia pilno socialinio draudimo stažo ir praranda dalį socialinių garantijų.
„Todėl pats tikslas – užtikrinti įmokas bent nuo minimalios algos – yra teisingas ir darbuotojams naudingas. Tačiau pasirinktas modelis perkelia naštą darbdaviams, kurie neturi visos informacijos apie darbuotojo pajamas kitose darbovietėse“, – nurodo ji.
Profesinės sąjungos vertinimu, gali kilti rizika, kad darbdaviai vengs siūlyti dalinį ar papildomą darbą, o tai gali riboti darbuotojų galimybes dirbti ir užsidirbti.
Darbdaviai kritikuoja siūlomus pokyčius
Lietuvos darbdavių konfederacijos vertinimu, socialinio draudimo sistema turėtų būti grindžiama aiškiu principu – įmokos turi būti mokamos nuo realių pajamų, o ne nuo dirbtinai nustatytų ribų.
„Iš esmės nepritariame pačiam „grindų“ principui – nepriklausomai nuo to, ar žmogus dirba vienoje, ar keliose įmonėse, įmokos turėtų būti siejamos tik su realiai gaunamomis pajamomis, o ne su dirbtinai nustatyta riba“, – teigia Lietuvos darbdavių konfederacija.
Anot jų, tokie siūlymai iš esmės tik plečia jau dabar taikomą tvarką.
„Siūlymas taikyti įmokų „grindis“ darbuotojams, dirbantiems pas kelis darbdavius, mūsų vertinimu, šio principo nekeičia, o tik dar labiau jį išplečia, nors, mūsų įsitikinimu, šio mechanizmo taikymą reikėtų ne plėsti, o nuosekliai jo atsisakyti.“
Darbdavių atstovai taip pat įspėja, kad tokie sprendimai gali didinti naštą verslui ir turėti neigiamų pasekmių darbo rinkai.
„Atsiranda rizika, kad dalis darbo santykių taps ekonomiškai nepatrauklūs arba bus stumiami į šešėlį. Todėl, mūsų vertinimu, siūlomas reguliavimas neatneštų siekiamo efekto, o priešingai – toliau mažintų darbo rinkos lankstumą ir ribotų galimybes kurti įvairias užimtumo formas“, – nurodo Lietuvos darbdavių konfederacija.
Jie akcentuoja ir asmeninės atsakomybės svarba socialinio draudimo sistemoje.
„Socialinio draudimo sistema neturėtų būti grindžiama prielaida, kad valstybė turi administracinėmis priemonėmis sulyginti visas socialines garantijas, nepriklausomai nuo individualių pasirinkimų.“
Vietoje to siūloma daugiau lankstumo ir galimybių pačiam žmogui priimti sprendimus dėl savo įmokų.
„Mūsų vertinimu, tvari sistema turėtų ne riboti pasirinkimus, o sudaryti galimybes – pavyzdžiui, suteikti asmeniui teisę savanoriškai prisidėti papildomomis įmokomis iki „grindų“ lygio, jei jis siekia didesnių socialinių garantijų.“
Anot Lietuvos darbdavių konfederacijos, taip būtų užtikrinamas tiesioginis ryšys tarp žmogaus pajamų, mokamų įmokų ir jo pasirinkimų.
Daliai darbdavių mažėtų įmokų našta
Kaip nurodo Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo (NSMOT) direktorė Aistė Adomavičienė, siūlomi Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pakeitimai yra platesnių socialinės politikos sprendimų tęsinys, susijęs su dar praėjusiais metais pakeista socialinės paramos sistema.
Viena iš pagrindinių krypčių yra sudaryti palankesnes sąlygas darbdaviams įdarbinti užimtumo programose dalyvaujančius žmones, ypač tuos, kurie negali dirbti pilnu etatu.
Šiuo metu galioja vadinamosios „Sodros grindys“ – net jei žmogus uždirba mažiau nei minimali mėnesinė alga (MMA), įmokos vis tiek turi būti mokamos nuo visos MMA. Dėl to darbdaviams dažnai neapsimoka įdarbinti dalį laiko dirbančių asmenų.
Siūloma šios taisyklės netaikyti tais atvejais, kai įdarbinami užimtumo programų dalyviai. Kaip nurodo NSMOT direktorė, darbdaviai socialinio draudimo įmokas mokėtų nuo faktiškai mokamo darbo užmokesčio, o ne nuo MMA.
Pasak A. Adomavičienės, tokia lengvata galėtų paskatinti dažniau įdarbinti ilgalaikius bedarbius ar kitus pažeidžiamus asmenis, kurie dažnai nepajėgūs dirbti visos darbo dienos.
Tai sumažintų darbdavių išlaidas ir sudarytų daugiau galimybių tokius žmones įdarbinti bent laikinai, o vėliau gali padėti jiems palaipsniui grįžti į darbo rinką.
Vis dėlto A. Adomavičienė pabrėžia, kad ši išimtis turėtų būti taikoma atsakingai ir būti laikina, kad netaptų nuolatine praktika, kai darbuotojai įdarbinami tik tam laikotarpiui, kol galioja palankesnės sąlygos.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
