Oro tarša sukelia daugiau mirčių nei rūkymas. Tokia gana netikėta išvada skelbiama tarptautiniame mokslininkų tyrime. Esą dėl automobilių, pramonės, šilumos jėgainių išmetamų smulkiųjų suodžių, arba kitaip kietųjų dalelių, sukeliamų ligų kasmet galimai miršta beveik 9 milijonai žmonių.
Štai tyrime pabrėžiama, kad dėl oro taršos Junginėje Karalystėje gyvenimo trukmė sutrumpėjo pusantrų metų, o Vokietijoje beveik pustrečių metų ir mirčių, siejamų su užterštumu, 2015 metais čia užfiksuota daugiau nei 120 tūkstančių.
Net Lietuvoje, skaičiuojama, dėl oro taršos sukeltų kvėpavimo takų ar širdies ligų kasmet miršta apie 2700 tautiečių. Ir nors užterštumas mūsų šalyje, pagal paskutinius duomenis, normų drastiškai neviršija, nešvariausiu oru kvėpuoja vilniečiai.
Pasak mokslininkų, kvėpavimo takų ligas ir net vėžį sukelia mikroskopinės, mažesnės nei du su puse mikrono, kietosios dalelės. Jos, patekusios į plaučius, prasiskverbia ir į kraujotaką, tad didelė oro tarša gali sukelti ir cukrinį diabetą, lėtines plaučių ligas, miokardo infarktą, net DNR mutacijas.
„Mirtingumą nuo šių ligų gali padidinti iki keliolikos procentų. Iš tikro tas poveikis yra reikšmingas ir didelis. Na tos pagrindinės ligos aišku yra kvėpavimo sistemos, paūmėja tos ligos, kuriomis žmogus ir taip serga, o ilgalaikis poveikis gali sukelti ir vėžį“, – sako saugos skyriaus vadovė Irena Taraškevičienė.
Didžiausia oro tarša fiksuojama šalčiausiomis žiemos dienomis, kai gyventojai privačiuose namuose krosnis kūrena malkomis ar anglimis. Visgi kietosios dalelės šėlsta ir pavasarį. Intensyviai žiemą gatves barsčius druska ar smėliu, šalikėlėse susidariusios jų sankaupos pasklinda aplinkoje.
„Ten kur yra intensyvus eismas ir taip pat, kur oro srautai negali laisvai judėti, neišnešiojami tie teršalai iš susidarymo vietos. Ir ten, kur yra dideli vienbučių namų kvartalai“, – sako I. Taraškevičienė.
