tikri specialistai tratinti svetimus pinigus,lyg savus,ir taip tratina nuo smetonos laiku,tada irgi valdzia buvo panasi,pasiskelbia sau nepriklausomybe,o po plesikauja

Aš jūsų nekenčiu matau išnaglėję ir prisidėsiu prie "TV3.l" ir jums kenksiu ir stengsiuosi jus nužudyti kartu su juo jūs visi mirsit kad tyčiojates iš žmonių ...

Už tai jog jums nepatinka mano komentarai suregsiu tokį samoksla ir jūs pasigailesit.

Aš nesuprantu jūsų žmonių jūs specialiai nuvertinat kito žmogaus darbą spausdami mygtuką kad nepatiko komentaras kad jį įžeisti kas jūs per žmonės kad jus Dievas nubaustų.

Juodieji lokiai prisitaiko prie gyvenimo šalia žmonių degindami vidurnakčio aliejų





Tarp pranešimų, kad žmogaus veikla daugelį laukinių rūšių nustumia į išnykimo ribą, lengva nepastebėti, kad kai kurios gyvūnų populiacijos plečiasi. Visoje Šiaurės Amerikoje atgimsta daugybė rūšių, kurių sumažėjo dėl medžioklės ir miškingų buveinių praradimo 1800 m. Dėl to kartais laukiniai gyvūnai gyvena netoli apgyvendintų vietovių.

Neseniai atliktame tyrime su kolegomis išanalizavome vieną iš šių sugrįžimo rūšių: Amerikos juoduosius lokius (Ursus americanus). 1900-ųjų pradžioje juodieji lokiai buvo perkelti į daugiau laukinių Šiaurės Amerikos vietų. Šiandien dėl reguliuojamos medžioklės ir miško ataugimo jie sugrįžo į maždaug 75% istorinio Šiaurės Amerikos arealo. Apskaičiuota, kad nuo Meksikos iki Kanados ir Aliaskos dabar klajoja milijonas juodųjų lokių.


Nuo dešimtojo dešimtmečio vidurio juodieji lokiai išplėtė savo arealą tankiai apgyvendintose valstijose, tokiose kaip Naujasis Džersis ir Masačusetsas.
NJDFW
Masačusetse, kur mes dirbome, juodieji lokiai išaugo nuo nedidelės izoliuotos Berkšyro kalnų populiacijos iki maždaug 4500 lokių visoje valstijoje. Masačusetsas yra trečia tankiausiai apgyvendinta tautos valstybė, plečiasi žmogaus raida, kartais lokiai ir žmonės yra arti vienas kito.

Kiti mokslininkai nustatė, kad tais metais, kai natūralaus maisto trūksta, lokiai pakeičia savo elgesį iš natūralių zonų į žmonių dominuojamus. Su bendraautoriais norėjome sužinoti, kaip Masačusetso meškos elgėsi aplink žmones ir žmogaus veiklą. Mes nustatėme, kad pavasarį ir rudenį meškos keitė natūralų dienos ritmą, kad naktį judėtų per žmogaus sukurtas sritis.

Nosis žmogaus maistui
Kodėl juodieji lokiai turėtų naudoti apgyvendintas vietoves? Jie yra visaėdžiai oportunistai, turintys gerą uoslę ir gali užuosti daug kalorijų turinčius maisto produktus, kurie dažnai būna išsivysčiusiose vietovėse, pavyzdžiui, paukščių sėklas, naminių gyvūnėlių maistą, šiukšles ir net žemės ūkio kultūras. Šie maisto produktai gali būti ypač patrauklūs lokiams prieš ir po žiemos miego, kai gyvūnai gyvena tik iš sukauptų kūno riebalų.

Prieš žiemos miegą rudenį meškos patenka į medžiagų apykaitos būseną, vadinamą hiperfagija - pažodžiui, besaikį valgymą -, kai jos suvartoja nuo 15 iki 20 000 kalorijų per dieną. Tai maždaug atitinka aštuonias dideles sūrio picas arba penkias litrus šokoladinių ledų.


Juodasis lokys pavagia užkandį iš paukščių lesyklos.
Masačusetso žuvų ir laukinės gamtos skyrius, CC BY-ND
Žiemos metu meškos gali prarasti iki trečdalio savo kūno svorio. Natūralaus maisto paprastai būna nedaug, kol augalai pradeda pasirodyti pavasarį, kol augalai pradeda lapuotis ir žydėti.

Juodųjų lokių energijos poreikis šiose fazėse gali paskatinti jų elgesį. Mes ištyrėme 76 juodo lokio GPS antkaklių, esančių Masačusetso centre ir vakaruose, duomenis. Kaip ir reikėjo tikėtis, lokiai, kuriuos stebėjome, daugiau judėjo dieną nei naktį, o dieną vengė žmonių ir išsivysčiusių zonų. Tačiau mes taip pat nustatėme, kad pavasarį ir rudenį, kai lokiai padidino kalorijų poreikį, jie pakeitė savo natūralų dienos ritmą, kad naktį judėtų per žmogaus sukurtas sritis.

Atlyginimų ir rizikos subalansavimas
Mūsų išvados ir esamos žinios apie juodųjų lokių sezoninius energetinius poreikius rodo, kad meškos gali veikti „baimės peizaže“ - konceptualiame modelyje, kurį ekologai iš pradžių sukūrė tyrinėdami grobio rūšis, tokias kaip briedžiai. Žiūrint pagal šią sistemą, atskiro gyvūno elgesys yra sąnaudų ir naudos analizės, kuri atima atlygį už maistą, riziką. Juodiesiems lokiams atlygis yra kaloringas papildomas maistas, o rizika - susitikimai su žmonėmis.

Pavasarį, kai natūralaus maisto yra nedaug, o rudenį, kai meškoms reikia priaugti svorio žiemos miegui, maisto patrauklumas atsveria su tuo susijusią riziką. Vis dėlto meškos stengiasi kiek įmanoma sumažinti šią riziką keisdamos savo natūralios veiklos modelius, kad aplankytų išsivysčiusias teritorijas naktį, kai žmogaus veikla yra mažiausia.

Vasarą, kai natūralaus maisto yra gausiau, o meškų apykaita mažiausiai streso, šių elgesio pokyčių nepastebėjome. Meškos vengė išsivysčiusių plotų bet kuriuo paros metu.


Lengvas vakarienės pasirinkimas.
Floridos žuvis ir laukinė gamta, CC BY-ND
Laukinis lokys tampa priemiesčiu
Istorija buvo niuansuotesnė, kai mes laikėme atskirus lokius. Mes sukūrėme judesių modelius kiekvienam savo antkakliui ir nustatėme, kad jų reakcija į kai kurias kraštovaizdžio ypatybes skiriasi.

Pavyzdžiui, pastebėjome, kad vieni lokiai mažiau išvengė žmogaus vystymosi. Šie lokiai gyveno labiau apgyvendintose vietovėse, jų tankumas buvo ne mažesnis kaip 190 namų kvadratinėje mylioje (75 namai kvadratiniame kilometre). Planuotojai tokias teritorijas klasifikuoja kaip šalies priemiesčius ar ankstyvą priemiesčių plėtrą.

Mūsų išvados rodo, kad juodieji lokiai gali prisitaikyti nuo gyvenimo natūralesnėse vietovėse prie vietovių, kuriose yra tam tikra žmogaus raida. Tokie veiksniai kaip lokių pasiskirstymas rajone ir atvirų teritorijų prieinamumas gali turėti įtakos jų norui įsikurti šalia žmonių.

Sutaria su kaimynais
Mūsų pastebėjimas, kad juodieji lokiai prisitaiko prie išsivysčiusių sričių ir tampa vis naktingesni, atspindi platesnę laukinių gyvūnų tendenciją visame pasaulyje. Laukiniai gyvūnai didina savo naktinį aktyvumą reaguodami į vystymąsi ir kitą žmogaus veiklą, pavyzdžiui, žygius pėsčiomis, dviračiais ir ūkininkavimą. Supratimas, kaip, kada ir kodėl įvyksta šios naktinės permainos, gali padėti išvengti laukinių gyvūnų ir žmonių konfliktų ir apsaugoti žmones ir gyvūnus.

Pavyzdžiui, dauguma žmonių ir meškų konfliktų kyla dėl to, kad žmonės netyčia meškoms teikia maisto, kuriame yra daug kalorijų, pavyzdžiui, paukščių sėklą, šiukšles ir naminių gyvūnėlių maistą. Žinojimas, kad lokys dažniau ieško šio maisto naktį ir vietovėse, kuriose laikomas tam tikras būstų tankumas, gali padėti vadovams mokyti žmones vengti konfliktų. Žmonės, kurie bijo meškų, gali būti paguosti žinodami, kad dažniausiai juodieji lokiai jų taip pat bijo.

Kvaili karai
Gerai, tai gali būti šiek tiek griežta. Kartais beprotiška karo priežastis yra tik pretekstas kitoms kunkuliuojančioms problemoms. Vis dėlto sunku nesukti galvos dėl to, kas prasidėjo ar beveik prasidėjo karas.
Amputuota ausis
1739 m. Didžioji Britanija paskelbė karą Ispanijai po to, kai britų jūrų kapitonas pateikė Parlamentui, jo teigimu, amputuotą ausį, nukirstą per susitikimą su Ispanijos pakrančių apsaugos darbuotojais.
Karas dėl narkotikų
XIX amžiuje Kinijos pareigūnai bandė sustabdyti priklausomybę nuo opijaus uždraudę prekybą narkotikais. Britai, turėję klestinčią rinką, nebuvo patenkinti.
Laikas, kai Mičiganas beveik įsiveržė į Ohają
Mičiganas prarado Toledą, bet įgijo Aukštutinį pusiasalį ir valstybingumą.
Ginčijamo skirtuko karas
Jei turite pakankamai laivyno, kad dalį jo galėtumėte išsiųsti per vandenyną, kad išspręstumėte ginčą dėl restorano sąskaitos, turite per daug laivyno.
Ta nuplikyta kiaulė
Didžioji Britanija ir Jungtinės Valstijos priartėjo prie šaudymo karo dėl britų kiaulės patekimo į amerikietišką bulvių lopą.