Ūkininkai teigia, kad besitęsiant šiltai žiemai, jie neišvengiamai patirs nuostolių: kviečiai jau pradeda vegetuoti, prie jų limpa pavasario ligos, pranešė LTV naujienų laida "Panorama".
"Jeigu užeitų šalčiai, tokie kaip pernai, be sniego, aš manau, vėl katastrofa būtų", - sakė Vilkaviškio rajono ūkininkas Valdas Melnikas.
Ūkininkų nuogąstavimus patvirtina mokslininkai, sakantys, kad jeigu po savaitės ar dviejų prasidėtų šalta žiema, būtų galima pradėti skaičiuoti nuostolius.
"Jeigu nepašaltų ir užsnigtų, ir sniego danga išsilaikytų ilgiau, tai, liaudiškai tariant, žiemkenčiai žūtų, paprasčiausiai iššustų, - tvirtino Lietuvos žemės instituto Romukų bandymo stoties direktorius Juozas Kaunas.
Žemės ūkio specialistų teigimu, pradėję vegetuoti augalai jau užsikrečia ligomis, o tai - vėl papildomos išlaidos. Reikės daug herbicidų ir trąšų.
Žemdirbiai ir mokslininkai baiminasi, kad dėl prasto derliaus ūkininkai patirs nuostolių rudenį, kad ir kiltų grūdų supirkimo kainos. Jie neturėsią ką parduoti eksportui.
Tačiau laimėti gali tie ūkininkai, kurie vėliau nei įprastai pasėjo žiemkenčius.
"Lietuva sugeba užauginti ne prastesnės kokybės grūdų negu Europos šalyse. Mes visada buvom tiekėjai grūdų į kitas rinkas. Taip kad Lietuvoje potencialas be galo didelis grūdams auginti", - sakė Vilkaviškio rajono žemės ūkio skyriaus vedėjo pavaduotojas Valentinas Gražulis.
Ir žemdirbiai, ir mokslininkai sutaria - finansinė apsauga ūkininkams būtų pasėlių draudimas, tačiau šalyje nė viena draudimo bendrovė tuo neužsiima.
Žemės ūkio ministrė teigė, kad iki balandžio tikimasi su žemdirbiais ir draudėjais susitarti, kokiomis sąlygomis bus draudžiami pasėliai.
Žemdirbiai pernykštės sausros nuostolius vertina 700 mln. litų, tačiau Vyriausybė kompensuoti kol kas ketina tik 50 mln. litų.
