„Bus neeilinio Kultūros komiteto tęsinys“, – BNS sakė komiteto pirmininkas socialdemokratas Kęstutis Vilkauskas.
Komitetas toliau svarstys LRT įstatymo valdysenos pakeitimus
Komitetas svarstyti LRT įstatymo pakeitimus vėl planuoja visą darbo dieną – nuo 10 iki 17 valandos.
Tiek laiko jis skyrė ir pirmadienį, bet tespėjo apsvarstyti maždaug pusšimtį Seimo Teisės departamento pastabų ir keletą Seimo narių pasiūlymų. Opozicijos atstovų teigimu, nesvarstytų liko apie 90 parlamentarų projektų bei kažkiek institucijų siūlymų.
Neeilinį Kultūros komitetą tuo klausimu norėta surengti ir antradienį, plenarinio Seimo posėdžio metu, tačiau to padaryti nepavyko.
BNS rašė, kad parlamentas po pateikimo yra pritaręs LRT įstatymo pataisoms, keičiančioms nacionalinio transliuotojo valdyseną. Kad projektas grįžtų į svarstymo stadiją plenarinių posėdžių salėje, Kultūros komitetas turi apsvarstyti visus jam pateiktus pasiūlymus.
Naujausiame projekte numatytas nacionalinio transliuotojo misijos apibrėžimas, ko nėra dabartiniame teisės akte, naujo nacionalinio transliuotojo valdymo organo – valdybos įkūrimas, LRT tarybos didinimas nuo 12 iki 15 narių.
Taip pat siūloma nustatyti tam tikrus reikalavimus LRT tarybos nariams, riboti kitų žiniasklaidos priemonių atstovų dalyvavimą kuriant nacionalinio transliuotojo turinį.
Šiame projekte keičiami ir LRT generalinio direktoriaus atleidimo iš pareigų nepasibaigus kadencijai pagrindai.
Projektą kritikuoja LRT administracija, dalis žurnalistų ir akademinės bendruomenės.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
''L R T tema Lietuvoje tapo ne tik diskusijų objektu, bet ir aiškiu interesų susikirtimo lauku. Iš vienos pusės – kalbama apie žodžio laisvę, nepriklausomumą, demokratiją. Iš kitos – matome labai konkrečius žmones, jų ryšius, projektus ir finansinius srautus.
Piketai prie Seimo pristatomi kaip pilietinė iniciatyva. Tačiau žiūrint giliau, akivaizdu, kad dalis protesto dalyvių yra tiesiogiai susiję su pačia sistema, kurią jie gina. Kai žmogus gauna pajamas iš L R T projektų, kai jo šeimos nariai dirba toje pačioje struktūroje, natūralu, kad atsiranda motyvacija ją ginti. Tai jau nebe tik vertybinė pozicija – tai ir interesas.
Šiuo atveju ryškus pavyzdys – Edmundas Jakilaitis. Viešai deklaruojama pozicija ginti L R T gali atrodyti kaip principinga laikysena. Tačiau kai vertini visą kontekstą – autorinės laidos, ryšiai su turinio kūrimu, šeimos dalyvavimas – atsiranda visai kitas vaizdas. Klausimas tampa ne „kodėl ginama“, o „ką tiksliai ginama“.
