Dėl išbrangusio dyzelino lietuviai jo pilasi mažiau: pasakė, kiek ilgai tai dar tęsis

Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Lietuvos degalinėse dyzelinas išlieka brangus. Visą spalį šių degalų litro kaina svyruoja ties 2,20 Eur. riba. Dyzelino kainą lemia jo trūkumas rinkoje, aukštos naftos perdirbėjų maržos. Tik septyniose Europos Sąjungos valstybėse: Suomijoje, Danijoje, Nyderlanduose, Belgijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje ir Italijoje dyzelinas kainuoja daugiau. 

TAIP PAT SKAITYKITE:

Sujudimas vienoje Kauno bibliotekoje: „Čia vertingas dalykas“

Nuo sausio 1 d. ši prekė brangs, bet valdantieji užsimojo ją branginti dar labiau: lietuviai dažniau važiuos į Lenkiją?

Avarijoje žuvęs 15-metis pasivažinėjimais dalijosi „TikTok“: gyventojai prakalbo apie paauglio šeimą

Kaimyninės valstybės dyzelinui iki 2027-ųjų taiko mažesnius mokesčius, akcizus. Dėl to kainų skirtumai rėžią akį. Spalio 19 d., Lietuvos energetikos agentūros duomenimis, litras dyzelino Lenkijoje buvo 43 centais pigesnis nei Lietuvoje. Latvijoje – 16 centų pigesnis nei Lietuvoje. 

„Degalų kainos be mokesčių yra labai artimos kaimynių kainoms. Skirtumai yra minimalūs, vieno centro ar panašiai. Natūralu, kad galutinei degalų kainai stipriai įtaką daro mokesčių dalis. Ji sudaro virš 40 procentų ir kada kaimynės tiek šiaurėje, tiek pietuose imasi agresyvių mokesčių sumažinimo priemonių, tai nieko nedarant natūralu, kad nėra įmanoma jų pasivyti ar kažkaip sugebėti sukonkuruoti“, – sako „Artea“ ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.

Kainų skirtumas lyginant su kaimyninėmis šalimis

Lietuvos degalinių atstovai skelbia, kad dėl milžiniškų kainų skirtumų tarp kaimyninių valstybių dyzelino rugsėjo mėnesį, lyginant su praėjusių metų tuo pačiu mėnesiu, parduota maždaug 8 procentais mažiau. Nuo kitų metų dėl ankstesnės valdžios priimtų sprendimų, degalai toliau brangs. Dyzelino litras 9 centais, benzino – 3. 

„Bent jau nedidinti 2027 metais degalų akcizų. Deja, tokių ženklų, kad ruošiamasi tą daryti nematome. Priešingai, yra ta pozicija, kad taip kaip yra suplanuota, taip bus ir vykdoma mokestinė politika“, – sako inovatyvios energetikos ir prekybos asociacijos prezidentė Kristina Čeredničenkaitė.

Ir panašu, kad artimiausiu metu pokyčių Lietuvos degalinių švieslentėse vairuotojai neturėtų tikėtis.

„Šiandien matome antraštes dėl vėl pašokusios naftos kainos iki 114 dolerių už barelį, dėl atsinaujinusių hučių atakų, kurios suintensyvėjo ir grasina Saudo Arabijos energetikos infrastruktūrai“, – atkreipia dėmesį ekonomistė I. Genytė-Pikčienė.

Degalinės siūlo pabandyti susigrąžinti verslą, kuris pilasi degalus ten, kur pigiau, grąžinant jiems dalį sumokėto akcizo.

„Turime pro mus pravažiuojančias sunkiasvores mašinas. Sugadina kelius, palieka CO2, o pildo kaimynių valstybių biudžetus. Tai tokia situacija turėtumėme pasinaudoti ir geriau optimizuoti akcizų surinkimą“, – siūlo Kristina Čeredničenkaitė.

Gyventojai kol kas gali džiaugtis, kad dėl išbrangusių degalų ir dujų, kol kas nepabrango kitos prekės, pavyzdžiui, maisto produktai. Valstybės duomenų agentūros duomenimis, pagal suderintą vartotojų kainų indeksą, rugsėjį maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų kainos per metus traukėsi beveik 2 procentais. Tiesa, tokia defliacija, pasak ekonomistų, neturėtų tęstis ilgai.

Daugiau apie tai sužinokite straipsnio pradžioje esančiame vaizdo įraše.