Teisėjų etikos ir drausmės komisijos (TEDK) pirmininkas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjas Algis Norkūnas dabartinę padėtį aiškina taip: „Tokį akivaizdų skundų skaičiaus augimą paskatino 2008 metais pakeisti įstatymai – dabar skundą dėl teisėjo gali pateikti bet kuris asmuo, kuriam tapo žinoma apie netinkamą teisėjo elgesį“.
Apylinkių teismų teisėjai jau kelinti metai bruzda dėl didėjančių darbo krūvių. Sparčiai gausėja civilinių bylų, o nuo šių metų sausio 1-osios juos užgriuvo dar ir administracinių teisės pažeidimų bylos.
Galbūt dėl to daugėja ir žmonių skundų dėl teisėjų elgesio, jų drausmės, procesinių pažeidimų. Pernai skundų gauta daugiau nei 200 (palyginti su 2009 metais, daugiau negu dvigubai). Tiesa, iš gautų skundų net 80 nepriimti svarstyti, nes nebuvo susiję su teisėjų elgesio ar drausmės pažeidimais – tai buvo skundai dėl procesinio pobūdžio pažeidimų, o tokių skundų TEDK nenagrinėja.
Papeikimai ir atleidimai
Pernai į TEDK atkeliavo skundas dėl Kauno miesto apylinkės teismo teisėjo Gyčio Večersko nederamų veiksmų. Mat teisėjas nagrinėjo garsiąją šmeižto bylą tarp buvusio teisėjo, o dabar Seimo nario Konstanto Ramelio, ir Liustracijos komisijos pirmininko Algimanto Urmono. K. Ramelio nuomone, teisėjas G. Večerskas aiškiai aplaidžiai atliko savo pareigas, nes priėmė akivaizdžiai neteisingą ir neįvykdomą nutartį. Išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, TEDK nusprendė iškelti G. Večerskui drausmės bylą, o nuosprendis bus paskelbtas vasario viduryje.
Praėjusį rudenį pateko į nemalonę ir Panevėžio miesto apylinkės ikiteisminio tyrimo teisėjas Artūras Ridikas. Jam iškelti drausmės bylą nutarta apsvarsčius panevėžiečio advokato Andrejaus Vavilovo skundą dėl esą netinkamos jo atžvilgiu priimtos nutarties. Bet Teisėjų garbės teismas teisėjui A. Ridikui drausmės bylą nutraukė, konstatavęs, jog kiekviena ginčytina teisinė situacija nėra pagrindas manyti, kad teisėjas aplaidžiai ar netinkamai atliko pareigas.
Na o kai kuriems teisėjams, kuriems buvo iškeltos drausminės bylos, teko net atsisveikinti su darbu. Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėja Vilija Pilitauskienė iš darbo buvo atleista, nes nesusidorojo su darbu: laiku nesurašė teismo sprendimų, bylos buvo vilkintos, pažeidinėta bylų nagrinėjimo tvarka.
Atleistas iš darbo ir Klaipėdos apylinkės teismo teisėjas Saulius Putrius, neblaivus vairavęs automobilį.
Už aplaidų darbą ir pažeistus įstatymus nagrinėjant bylas iš Kauno miesto apylinkės teisėjos pareigų buvo atleista Diana Mekšraitienė.
Vilniaus apygardos teismo teisėjas Stasys Lemežis vairavo automobilį išgėręs. Jam buvo skirtas griežtas papeikimas.
Griežtas papeikimas skirtas ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjai Violetai Balčiūnienei – jos elgesys buvo įvertintas kaip žeminantis teisėjo vardą.
Pailgėjo trukmė
Daugelis kalbintų teisėjų dėl pasitaikančių darbo trūkumų linkę kaltinti vis didėjančius darbo krūvius. „Bylų, ypač civilinių, smarkai pagausėjo dėl sunkios ekonominės situacijos, – teigia apylinkių teismų teisėjai. – Teismus užgriuvo skolininkai, subankrutavusių įmonių darbuotojai. Galų gale žmonės nesugeba geruoju išspręsti savo ginčų ir net dėl menkniekių kreipiasi į teismą... Žodžiu, ne bylų nagrinėjimas, o tikras konverejis“.
Teismo posėdžių trukmę prailgino ir nuo praeitų metų liepos 1-osios įvesta naujovė – įrašinėti posėdžius. Įrašinėjimas pridėjo papildomo darbo teismo posėdžių sekretorėms ir pailgino teismo posėdžių trukmę, pailgėjo ir bylų nagrinėjimo laikas.
Vienus iš didžiausių darbo krūvių turinčių Vilniaus miesto ir rajono apylinkių teismų teisėjai tvirtina, jog nesudėtingose bylose, kur abiejų šalių ginčas pasibaigdavo taikiai, su kai kuriais procesiniais dokumentais proceso dalyvius anksčiau supažindindavo trumpai ir tuoj pat pranešdavo sprendimą. „Dabar privalu įgarsinti visus procesinius dokumentus, o tai užima nemažai laiko“, – aiškina teisėjai.
Kita vertus, įrašinėjimas privertė pasitempti ne tik teisėjus, bet ir advokatus bei prokurorus. Teigiama, jog dabar nagrinėjant bylas teisėjai mažiau išgirsta beprasmių interpretacijų ar asmeniškumų.
Padėjėjų korpusas
Vienam apylinkės teismo teisėjui pastaruoju metu per mėnesį tenka išnagrinėti nuo 30 iki 100 bylų. Teisėjų tarybos pirmininkas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas Gintaras Kryževičius teigia, jog kai tokia ekonomikos situacijai, nėra ko tikėtis papildomų teisėjų etatų. Pirmininkas tikisi, jog darbo krūvius sumažinti, o ir darbo kokybę pagerinti padėtų teisėjų padėjėjai. Dabar vienas padėjėjas dažniausiai dirba su 2 ar net 3 teisėjais. Planuojama, kad daugiausia bylų nagrinėjantys teisėjai turėtų po vieną ar net daugiau pagalbininkų.
Štai Vilniaus miesto 1-ojo teismo civilinių bylų skyriaus teisėjai šias permainas turėtų pajusti artimiausiu metu, nes didžiausią darbo krūvį ir ilgiausią darbo stažą turintiems teisėjams žadama skirti po padėjėją. Teisėjų padėjėjų turėtų padaugėti ir kituose mūsų šalies teismuose.
O kol kas daugelis teisėjų dirba neskaičiuodami darbo valandų ir net savaitgaliais. Viena teisėja prisipažino turinti net 50 bylų, kurių niekaip negali pabaigti nagrinėti. „Laukiu pylos, – sakė teisėja. – Tačiau bylų tiek, kad jų nagrinėjimo terminai nori nenori ilgėja. Be to, posėdžiai nukeliami ir dėl proceso dalyvių kaltės. Kita vertus, kartais mes net patys stebimės, kaip sugebame dirbti ir išlaikyti stabilius darbo rezultatus. Juk besibylinėjantys asmenys pirmosios instancijos teismo nuosprendžius neretai apskundžia, bet tik maža dalis jų pakeičiama. Taigi sprendimus primame teisingus“.
TIK FAKTAI
2010 metais Teisėjų etikos ir drausmės komisijoje iš viso gauti 227 skundai, prašymai ir teikimai dėl teisėjų darbo ir elgesio. Dalis iš jų neatitiko šios komisijos kompetencijos – prašyta peržiūrėti teisėjų priimtus procesinius dokumentus ir jie neturėjo nieko bendra su teisėjų etika ar drausme.
Teisėjų etikos ir drausmės komisijoje pernai nagrinėta 119 teikimų dėl teisėjų veiklos ir elgesio. Dėl drausmės bylų iškėlimo svarstyti 114 teisėjų, tačiau teiškelta 14 bylų.
Garbės teisme 3 bylos buvo nutrauktos, 4 teisėjams nuobauda nepaskirta – apsiribota tik svarstymu, 3 teisėjams pareikšti papeikimai, o vienam – griežtas papeikimas. Dar 4 teisėjai atleisti iš darbo prezidentės Dalios Grybauskaitės dekretu.
Proceso dalyviai skundėsi dėl per ilgų bylų nagrinėjimo terminų (13), dėl netinkamo elgesio (4), dėl kitokių šiurkščių klaidų (3).
Daugiausia skųstasi dėl apylinkių teismų teisėjų – pateikta net 18 skundų. Penki skundai lietė apygardų teismus, vienas –administracinį teismą.
Pernai teismuose išnagrinėta 205 423 civilinių bylų (20 000 mažiau nei užpernai), 88 525 administracinės teisės pažeidimų bylos (1000 daugiau nei užpernai) ir 17 669 baudžiamųjų bylų (maždaug 1000 daugiau nei užpernai).
Aurelija ŽUTAUTIENĖ
