Konservatoriai prisijungė prie kritikuojančiųjų norą per Konstitucinį Teismą (KT) išsiaiškinti ar galimas NATO karinių bazių Lietuvos teritorijoje dislokavimas neprieštarauja pagrindiniam šalies įstatymui, tačiau vieni pasirašiusių kreipimąsi į KT - „tvarkiečiai“ - gina šį savo siekį.
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) paskelbtame pranešime grupės Seimo narių, kurie kreipėsi į KT su prašymu ištirti, ar užsienio šalių karinių pajėgų buvimas Lietuvoje neprieštarauja Konstitucijai, veikla vadinama „antinatine“ ir „darančia žalą nacionaliniam saugumui“.
Partijos pirmininko Vytauto Landsbergio teigimu, „prorusiškų politikų bei grupuočių (...) žygis pakenkti šiam (...) nacionaliniam tikslui (...) yra ypač pavojingas ir žengtas didėjančio pavojaus metu. Tai pastanga per Konstitucinį Teismą kvestionuoti NATO solidarios gynybos principą, jei Lietuva būtų užpulta savo teritorijoje. (...) Kadangi iniciatorių pavardės ir partinė priklausomybė yra viešos, iš to tik tiek naudos, kad kvislingai apsinuogina iš anksto“.
Partija Tvarka ir teisingumas savo ruožtu tvirtina, esą kreipimasis į KT nereiškia pasisakymo prieš Lietuvos narystę NATO ir tai yra tik „kvietimas gerbti įstatymus“.
Partijos išplatiname pranešime teigiama, kad ji, „kaip politinė organizacija, visuomet pasisakė ir toliau pasisako už Lietuvos narystę NATO ir ES, bet (...) niekas negali uždrausti (..) aiškintis, ar valstybėje galiojantys įstatymai atitinka jos Konstituciją“.
Liepą 35 parlamentarų grupė rugpjūčio pabaigoje pasirašė kreipimąsi į KT, kuriame prašoma išaiškinti, ar užsienio šalių, taip pat ir NATO, karinių pajėgų buvimas Lietuvoje neprieštarauja Konstitucijai. Prašoma ištirti, ar pagrindiniam šalies įstatymui neprieštarauja 2002 metais priimtas Tarptautinių operacijų, karinių pratybų ir kitų renginių įstatymas.
Anot TS-LKD, tarp pasirašiusiųjų yra 9 Tvarkos ir teisingumo frakcijos, 21 Darbo frakcijos ir vienas Valstiečių liaudininkų frakcijos narys.
Pasak parlamentarų, Konstitucijos skirsniui „Užsienio politika ir valstybės gynimas“ prieštarauja minėto įstatymo nuostata, kad kolektyvinės gynybos operacijos tikslais kitų valstybių, tarp jų ir Lietuvos sąjungininkių NATO, kariniai vienetai gali atvykti į Lietuva ir būti panaudoti jos teritorijoje.
Kreipmasį kritiškai įvertino Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) vadovas Alvydas Sadeckas ir tarptautinės teisės specialistas Dainius Žalimas, už galimą karinių NATO bazių atsiradimą Lietuvos teritorijoje penktadienį pasisakė ir šia nuostata savo rinkiminę programą papildė Liberalų sąjūdis.
