Dėl to pirmadienį per darbo grupės posėdį sutarta bendru sutarimu.
Darbo grupės vadovas, Seimo pirmininkas Juozas Olekas atkreipė dėmesį, kad įsteigti LRT valdybą siūlė daugelis darbo grupės narių ir kviestų ekspertų.
Tuo metu LRT administracija atsiuntė neigiamą poziciją dėl naujo valdymo organo sukūrimo.
Jos teigimu, Europos Komisija yra konstatavusi, kad LRT veiklos priežiūros instrumentų pakanka. Be to, apie būtinybę įkurti valdybą nekalba ir Valstybės kontrolė.
„Labai svarbu įvertinti, ar įdiegus naują LRT valdymo modelį nekils rizika, kad bus dubliuojamos priežiūros ir valdymo organų funkcijos, pasunkės sprendimų priėmimo procesas, taps mažiau aiškios ir suprantamos valdymo ir priežiūros organams priskirtų kompetencijų bei atsakomybės ribos.
Be to, toks teisinis reguliavimas turėtų būti suderintas su ES teise bei konstituciniu visuomenės transliuotojo nepriklausomumo principu“, – teigiama LRT administracijos rašte.
Valdybą turėtų sudaryti aukščiausio lygio vadovai
Darbo grupės narys konservatorius Vytautas Juozapaitis pabrėžė, kad valdybą turėtų sudaryti aukščiausio lygio vadovai, kurie padėtų administracijai valdyti nacionalinį transliuotoją. Anot jo, LRT tarybai liktų priežiūros funkcija.
„Pagaliau turėsime tarybą kaip nepriklausomą visiškai ir net galima traktuoti kaip išorės kontrolės valdymo organą, nes po jais bus ir valdyba, ir direktorius, ir administracija“, – sakė darbo grupės narys Artūras Zuokas.
Be to, darbo grupė sutarė padidinti LRT tarybos narių skaičių – nuo dabartinių 12 iki 15.
Pagal J. Oleko siūlymą, kuriam pritarta, LRT taryba turėtų būti sudaroma iš visuomenės, mokslo ir kultūros veikėjų, skiriamų šešerių metų kadencijai.
Taip pat sutarta, kad tarybos narių atranka turėtų būti unifikuota ir vieša.
Kaip rašė BNS, darbo grupė tobulinti LRT valdyseną sudaryta po to, kai valdantiesiems Seime nepavyko skubos tvarka priimti savo parengtų pataisų, pagal kurias LRT generalinis direktorius galėtų būti atleidžiamas pareiškus jam nepasitikėjimą, kai nepatvirtinama metinė transliuotojo veiklos ataskaita arba apkaltinus jį netinkamu funkcijų vykdymu. Tokiu atveju nacionalinio transliuotojo vadovas pareigų netektų slaptai balsavus septyniems tarybos nariams iš 12.
Dabar galiojantis įstatymas numato, kad LRT generalinis direktorius gali būti atleistas balsuojant atvirai, tam reikia aštuonių iš 12 tarybos narių balsų, o atleidimo pagrindas turi būti viešasis interesas.
Dėl grėsmės žodžio laisvei gruodį prie Seimo surengti keli protesto mitingai, juose dalyvavo daugiau kaip po 10 tūkst. žmonių.
Dalyvauti darbo grupės veikloje atsisakė Žurnalistų profesionalų asociacijos ir LRT iniciatyvinės grupės atstovai, nes į jos sudėtį neįtrauktos Medijų tarybos pasiūlytos organizacijos. Praėjusią savaitę iš jos pasitraukė opozicinio Liberalų sąjūdžio atstovas.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
