Daugiau apie tai pasakoja naujienų portalo tv3.lt žurnalistė, redaktorė ir laidos „Dienos pjūvis“ vedėja Lina Brazauskienė.
Kodėl nusprendei tapti žurnaliste? Kodėl pasirinkai būtent šią profesiją?
L. Brazauskienė: Apie žurnalistiką pradėjau galvoti nuo mokyklos laikų. Kai buvau mokykloje, turėjau dvi svajones – būti teisininke arba žurnaliste. Po to gyvenimas susidėliojo taip, jog tapau mokyklos prezidente: buvo daug įdomiausių klausimų, sprendimų, dalykų, informacijos, bendravimo su žmonėmis. Kertinis lūžis įvyko tada, kai galiausiai susivokiau, jog žurnalistika man patinka ir reikia eiti žurnalistikos kryptimi.
Bandžiau abu, bet galvojau – kaip gyvenimas nulems, taip ir bus. Taip ir lėmė, kad išėjau studijuoti į Vilnių – socialinius mokslus, žurnalistikos šaką, taip pat baigiau žurnalistikos magistrą. Labai džiaugiuosi savo pasirinkimu, kad viskas taip susidėliojo, nes niekada nebuvo klausimo, kodėl aš dabar darau tai, ką darau.
Tiesą sakant, profesija labai sunki, labai sudėtinga, bet labai įdomi. Kiekvieną dieną darbas duoda vis naujų iššūkių – ateini į darbą ir nežinai, ką rasi. Kiekviena diena skirtinga ir savaip žavinga.
Kaip apibrėžtum savo darbo specifiką kaip Aktualijų skyriaus redaktorė? Kaip prasideda tas redaktoriaus darbas?
L. Brazauskienė: Turbūt nustebinsiu, bet jis prasideda labai anksti – keliuosi 5 valandą. Čia jau ir asmeniniai dalykai, nes reikia šunį pavedžioti ir vaiką į mokyklą nuvežti, bet tai duoda savotiškų pliusų.
Labai smagu, kad anksti keliuosi, nes turiu laiko pasidaryti viską, ką noriu: atvykti anksčiau į darbą, sužiūrėti tos ir praėjusios dienos informaciją. Tuomet su 7 kolegomis, kuriems vadovauju Aktualijų skyriuje, apsitariame dienos planą – kaip ką daryti, kokie mūsų tikslai, planai. Po rytinio susirinkimo su visu tv3.lt naujienų portalu kimbame į darbus: aš tikrinu tekstus, parenku pavadinimus, koordinuoju. Svarbiausias momentas – darbas su žmonėmis, kas man, kaip Aktualijų skyriaus redaktorei, yra vienas iš svarbiausių dalykų.
Kai atėjau į šias pareigas prieš 5 metus, sunkiausias momentas buvo imtis vadovaujančių pareigų ir sugebėti komunikuoti, spręsti problemas. Tikrai kartais atrodo sudėtinga, bet, aišku, prie šito „malonumo“ prieš porą metų nusprendžiau dar pridėti sau kitą malonumą ir iššūkį – vesti naujienų portalo tv3.lt laidas, tokias kaip „Dienos pjūvis“. Ten tikrai prisideda savotiškų iššūkių bei malonumų – labai smagu.
Ar buvai pastebėjusi, jog tavo anksčiau parašytos publikacijos padarė tiesioginę įtaką gyventojams ar, šiuo atveju, įstatymų leidėjams?
L. Brazauskienė: Man teko nemažai dirbti ir politikoje, Seime, tačiau labiausiai įstrigo du atvejai, kurie palietė konkrečius žmones, ir sprendimai tikrai greitai buvo priimti.
Vienas atvejis buvo Žvėryno rajone, kai gyvenau ten prieš keletą metų. Grįžtu namo po bėgimo ir matau „Grindos“ automobilio švyturėlius – iškart supratau, jog kažkas gali būti negerai. Pribėgu susirinkus visas būtiniausias priemones, pažymėjimus, paklausiu „kas nutiko?“ – matau, jog žmogus yra miręs. Tai buvo Narbuto g., tamsesniu paros metu dviračiu važiavęs vyriškis nuvažiavo dideliu greičiu nuo laiptų dėl neišpildytų saugumo reikalavimų.
Pamenu, tuo metu ši istorija labai stipriai apskriejo, pirmiausia nuo mano pateiktos informacijos. Skubiuoju būdu valdžios institucijos suskubo peržiūrėti visą Vilniaus miesto planą, kur yra tokios pavojingos vietos. Vienas iš tų būdų buvo, kai tuometinis Vilniaus meras Remigijus Šimašius sėdo ant dviračio, sukvietė žurnalistus ir mes vykome per miestą žiūrėti, kur yra tos vietos. Tai atnešė labai staigų rezultatą, ir pavojingiausios zonos buvo greitai sutvarkytos.
Kitas atvejis, kurį pamenu, buvo dirbant, kai sulaukėme skambučio, jog Utenoje atsivėrė nuodų kalnas – didžiulė duobė, o jos viduje atsivėrė cheminės medžiagos. Nuvykome labai greitai su automobiliu, su visa komanda, ir kai situaciją aprašėme bei pateikėme, visos institucijos skubiuoju būdu stengėsi kuo greičiau problemą išspręsti.
Situacija buvo labai pavojinga – tie nuodai garavo iš žemių į viršų ir kenkė aplinkui gyvenantiems žmonėms. Nežinia, ar tokių įgriuvų galėjo būti daugiau, o namas buvo visiškai ant krašto. Žmonės, kurie gyveno šalia, labai dėkojo už žaibišką reakciją – tai jiems padėjo ramiai gyventi toliau.
Kalbant apie temas, atrodo, jog tos temos žurnalistus pasiekia automatiškai, bet visgi procesas turbūt kiek sudėtingesnis. Kaip viskas vyksta?
L. Brazauskienė: Būna įvairiausių priėjimų prie temų. Dažnai jos tikrai būna žaibiškos, bet, manau, esminis dalykas svarstant temas yra įvykių stebėjimas ir galvojimas: kiek tai svarbu kiekvienam gyventojui? Ar tema aktuali ir svarbi?
Dažnai temų sulaukiame iš skaitytojų – ačiū jiems labai, kad kreipiasi į tv3.lt naujienų portalą, siunčia laiškus, dalinasi nuotraukomis, medžiaga. Mes į tai atsižvelgiame ir gauname didžiulį atgalinį ryšį.
Kitas dalykas – kai pats stebi ir keli klausimą: kaip galima tą temą išspręsti, kokie sprendimo būdai? Tada kolegai sakai: „Įdomi tema – kaip manai, ar ji būtų aktuali man ir aplinkiniams?“ Ir dažniausiai vienas iš geriausių rodiklių būna, jeigu ji aktuali tavo artimam ratui – vadinasi, tai labai gera tema.
Apie ciklą „Žurnalisto darbas“ iš arti
Ciklas „Žurnalisto darbas iš arti“ pristato žurnalistų darbo principus, kurie padeda ne tik informuoti visuomenę, praplėsti akiratį, susipažinti su sudėtingais procesais, bet ir ugdyti kritinį mąstymą ir atsparumą dezinformacijai.
Nepriklausoma žiniasklaida yra demokratiškos ir įvairioms grėsmėms atsparios visuomenės būtina dedamoji dalis. Vis dėl to, jai iššūkį kelia ne žurnalistai, o socialinių tinklų asmenybės, nežinia kam priklausančios paskyros socialiniuose tinkluose ar svetainės, kuriose nepavyktų rasti nei jų adreso, nei telefono, nei kontaktų. Tai jau yra vienas iš ženklų, kad turinys gali būti paruoštas siekiant ne visuomenės informavimo, o kitų, nebūtinai visuomenei naudingų, tikslų.
Nepatikrinta ir redaktoriaus filtro nepraėjusi naujiena į viešąją erdvę dažniausiai paleidžiama tik vieninteliu tikslu – gauti kuo didesnę sklaidą. Todėl dažnai formuojama sensacingai, gąsdinančiai ir gali neatitikti tikrovės. Tyrimais jau įrodyta, kad dezinformacija ir melagienos socialiniuose tinkluose plinta kelis kartus sparčiau nei patikrintas, objektyvus turinys, todėl žala auga eksponentiškai.
Dėl visų šių priežasčių būtina parodyti, kuo žurnalistų turinys skiriasi nuo kito, ne žurnalistų ruošiamo turinio, ir kad jį reikėtų vertinti kritiškai – kaip nuomonę. Taip siekiama parodyti, kad dezinformacija nėra tik su politika susijęs klausimas – ji gali egzistuoti visur.
Ciklas „Žurnalisto darbas iš arti“ rodo konkrečius žurnalistus, leidžia iš pirmų lūpų išgirsti jų kasdienio darbo istorijas, jų užkulisius, pasirengimą darbui, sužinoti, kaip žurnalistai ieško naujienų ir ką daro, kad jų rastu turiniu galima pasitikėti, su kokiais iššūkiais susiduria. Laidose pasirodys įvairiomis temomis turinį ruošiantys žurnalistai: aktualijų, politikos, teisėsaugos, socialinių reikalų, sveikatos, pramogų.
Laidų žiūrovai gali pamatyti skirtumą tarp patikimos ir patikrintos informacijos ir viso kito, ugdyti įprotį nepasikliauti pirmu socialiniuose tinkluose perskaitytu sakiniu.
Visą pokalbį kviečiame žiūrėti laidoje „Žurnalisto darbas iš arti“.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
Tragiškai suprastėjusi kokybė,nusiritot žemiau d'elfų denio...
