Papildomų galimybių Šiaurės ir Baltijos regiono plėtrai suteiktų energetinės rinkos integracija ir aktyvesnis Baltijos šalių bendradarbiavimas užsienio ir saugumo politikos srityse, susitikime su Šiaurės Ministrų Tarybos nariais pabrėžė Prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Prezidentė ketvirtadienį priėmė Lietuvoje viešinčius Šiaurės Ministrų Tarybos narius - Islandijos, Danijos, Norvegijos, Švedijos, Suomijos, Farerų ir Alandų salų ministrus.
Pirmą kartą Šiaurės Ministrų Tarybos posėdis vyksta ne vienoje iš Šiaurės šalių, o Lietuvoje.
"Lietuvos bendradarbiavimas su Šiaurės šalimis yra vienas svarbiausių mano vykdomos užsienio politikos prioritetų. Baltijos ir Šiaurės šalis vienija bendri interesai, todėl glaudus bendradarbiavimas išplėstų regiono galimybes ir sustiprintų mūsų vaidmenį Europoje bei globaliame kontekste", - kalbėjo Prezidentė D. Grybauskaitė.
Lietuvos vadovė pažymėjo, jog Lietuvai atkūrus nepriklausomybę Šiaurės šalys buvo vienos pirmųjų, kurios mūsų šalyje įsteigė savo informacinius centrus ir diplomatines atstovybes bei nuolatos reiškė paramą Lietuvos valstybingumo įtvirtinimui.
Pasak valstybės vadovės, puikūs sėkmingo Šiaurės ir Baltijos šalių bendradarbiavimo pavyzdžiai yra Baltijos jūros regiono strategijos įgyvendinimas, Šiaurės Ministrų Tarybos remiamas Europos humanitarinis universitetas (EHU) Vilniuje, bendri regiono energetikos ir transporto projektai.
Šiaurės šalių ministrų ir jų kolegų iš Estijos, Latvijos ir Lietuvos susitikime diskutuojama apie glaudesnį Šiaurės ir Baltijos šalių bendradarbiavimą, Europos Sąjungos Baltijos jūros strategiją ir Baltarusiją, pagrindinį dėmesį skiriant EHU, tremtyje veikiančiam Baltarusijos universitetui.
Šiaurės šalys yra pasirengusios suteikti šiam universitetui papildomą 300 tūkst. eurų finansavimą.
Šiaurės Ministrų Taryba yra vyriausybinio bendradarbiavimo forumas, jungiantis penkias valstybes - Daniją, Islandiją, Norvegiją, Suomiją ir Švediją, taip pat autonomijos statusą turinčias Grenlandiją, Farerų ir Alandų salas.
