manipuliuiojama dabar, buvo manipuliuojama pries 22m ir 70m ir anksciau- visada manipuliaciju buvo. Taciau turi but aiskiai atsakyta i kaltinimus del pedofilijos, net tai labai rimti kaltinimai. Paprastai teismai priimdami ieskovu ieskini, skunda ivertina GALIMAI ivykusias veikas ir daznai tenkina ieskovu prasymus net nesant irodymams (pvz laikinos apsaugos priemones del vaiku skiriantis). Kodel siuo atveju atmeta Venckienes prasymus net Auksciausiajam Teismui nutarus pradeti nagrinet byla is naujo???? Isties keista

kam Venckienei iš viso reikia teistis. Dabar sakoma, kad reikia palaukti pedofilijos bylos išnagrinėjimo. Ta byla jau seniausiai išnagrinėta. Joje apklausti 200 liudytojų - daugiau negu Daktaro byloje. Nei Stankūnaitei, nei Furmanavičiui, nei Naruševičienei jokie įtarimai nepareikšti. Liko tik Ūso reabilitacijos byla. Negi tikite, kad ir po šio teismo Venckienė sutiks su jai nepalankiu sprendimu, ir savanoriškai atiduos mamai dukrą?

Indrės Makaraitytės apžvalginėje savaitės laidoje dalyvavęs vaikų ir jų teisių gynėjas psichologas Robertas Povilaitis (g.1976m.)per trumpą laiką spėjo padaryti staigią ir puikią karjerą, tad jis dėl kažkokios jam nepažįstamos mergaitės jos neaukos. Jis, kuris kaip ir "Lietuvos ryto" laidoje kitas jo kolega psichiatras ir žmogaus teisių gynėjas Dainius Pūras, kaip sakoma, "puolė veidu į tą pačią purviną balą". Argi taip galima ginti mažos mergaitės teises ir interesus išlikti saugioje aplinkoje?

Beje, verta pastebėti, kad mažylės istorija praėjusią savaitę vystėsi tokiais greičiais, kad savaitgalinės laidos tapo panašios į archyvinius kreivėzus. Visas tas balaganinis L.Stankūnaitės gynėjų šurmulys staiga pritilo dar penktadienį. Tai atsitiko lyg vienai rankai mostelėjus. Išsilaikė nuo pastebimo spaudimo gal tik "Alfa.lt" ir "Balsas.lt". Jau nekalbant apie "Karštą komentarą", kurio paskutinis šeštadienio numeris galėjo gerokai priblokšti prievartos entuziastus bei "Laisvą laikraštį", kurie niekad nevengė šios temos ir ir su ja susijusios aštrios polemikos.

Manau, kad ir vėl buvo "kalta" prezidentė:), pareiškusi, kad bet kokia prievarta prieš mažą mergaitę netoleruotina. Gal net dar kaltesnė paskutinė "Akistatos" laida, kurioje Kristupas Krivickas sulaukė telefoninių respondentų globėjos Neringos Venckienės ir jos augintinės palaikymo per santykinai neilgą laidos laiką santykiu 24:1 (skaičiais maždaug 17000 prieš 700). Kažkokia labai didoka ta "violetinė minia" gavosi, kurią kai kurie pareigūnai ir pareigūnės koneveikia ir dergia kaip tik netingi. L.Stankūnaitės narvelio gerbėjų, pagal šią skaičiuotę tik 1 iš 25. Tačiau ta aiški mažuma gan agresyvi ir, atrodo, vis dar labai įtankinga. Labiausiai ji mėgsta šaipytis iš to, kad susirinkę mitinguotojai, pamatę L.Stankūnaitę, suskubo pasimelsti. Siaubas, kokia nepagarba...:) Kaip jau paaiškėjo, pradinėje stadijoje minioje buvo ir vienas kitas "agentas" bei provokuotojas. Dabar jau sužinojome, kad tokia ryškiausia "žvaigždė" Marius Kuprevičius gina netgi ne mergaitę, o jos ... senelius Kedžius. Neseniai Marius pažadėjo, kad jis greitai paviešins, kas tą lemtingą 2009 spalio 5d. žudynių rytą išviliojo D.Kedį iš namų (gal kad alibi šis neturėtų) ir kas buvo tas trečias dėdė Aidas. Labai įspūdinga... Tai kas iš viso čia vyksta?

Manau, jog yra labai paprastas ir nesunkus kelias pasidomėti apie tuos, kurie paskutinį mėnesį gyvena įv. tele kanaluose. Gyvena, veikia, iš jo beveik neišlipdami. Taip sakant,sužinoti apie tuos, kurie save laiko ne šiaip bet kuo, o iškiliomis bei reikšmingomis, mūsų gyvenimą tvarkančiomis, asmenybėmis. Pagal pareigas - taip ir turėtų būti,kad jie yra reikšmingi, tačiau gyvenime ir elgesyje - kaip čia pasakius... Šis būdas - pažintis ar internetas. Štai komentuoja D. Pūras, toksai šiandien keistai sudirgęs, atrodo, jog šiek tiek patinęs, paskutiniu laiku tiesiog įtūžęs - svarbiausia, sako, šiuo metu skubiai grąžinti L. Stankūnaitei mergaitę. Kas psichiatrui atsitiko? Juk jis iš prigimties - protingas vyras: mokyklą baigė aukso medaliu, daug nuveikė, žinau, dėl protiškai neįgalių vaikų ir šiaip praeityje šitoje srityje daug plušo, kūrė, dirbo. Prisimenu, kai jį prieš 10 metų skriaudė senieji medicinos plotų raganosiai, labai aš jo gailėjau. Skriaudė, kaip sako, bespardonai, tiesiog negailestingai. Jis šiek tiek, menu, jog skundėsi viešai, tačiau kentėjo. Kas atsitiko šiam protingam vyrui? Kad šiandien kito, silpno ir mažo, jis neatjaučia.Manyčiau, jog atsakymas galėtų būti vienas iš trijų: 1/ gina, tarsi jaunamartės, savosios psichiatrų gildijos skaistumą, kurios,kaip žino žmonės, seniai ji nebeturi. Gildija, suprantama, jau nebeturi. Užpuolė ją, atsiprašau,matyt, senų seniausiai dar sovietinių laikų "lachudros". Sugavo,kaip sakyt, ir - pasismagino. 2/ D. Pūrui - amžiaus vidurio vyriškos bėdos /taip būna/, kad organizmą paveržia, jį gniaužo, į galvą kažkas nežinomo, kaip aiškina, vis gviešiasi ir duria. 3/ p a g r i n d i n i s: gydytojas savo vardu, profesinėmis galimybėmis šioje mergaitės istorijoje palaiko, dengia, stumia, remia kitą ryškų bendrapartietį, Lietuvos liberalų sąjūdžio vieną iš vadų, teisingumo ministrą R. Šimašių. Atspėkite, kodėl? Aš renkuosi 3 - čią variantą. Šiuo metu D. Pūras sąmoningai aukoja, manyčiau, save ir savo buvusį neprastą vardą. Bet jis, vyras mokytas, žino dėl ko, kam ir, svarbiausia, KĄ daro. Man jo negaila.

psichologas laidoje- Robertas Povilaitis. Bet jis ten skaitė, kas jam parašyta iš lapelio

Esu įsitikinęs, kad šiuo laikotarpiu tai pats geriausias įmanomas sprendimas, norint apsaugoti mergaitės interesus ne tik neiškeliauti jai į visišką nežinią, bet ir neatsilikti nuo klasės draugų savo žiniomis. Patyręs pedagogas, dirbdamas su mokine individualiai, gali daug ko pasiekti. Dažnai daugiau negu gausioje mokinių klasėje. Tarp savo artimųjų suskaičiavau net kelias šios profesijos specialistes. Tokių, giliai dvasingų ir pasišventusių savo darbui asmenybių gal ir nėra šiais laikais labai daug, tačiau tikrai tokių yra.

Kažkada, išleisdamas savo atžalą į pirmą klasę, gavau mokyklos vadovės patikinimą, kad mums, kaip tėvams, labai pasisekė, nes tai dar "smetoniško kirpimo" veteranė. Gal dabartiniai mokymo stiliai turi kai kurių moderniškų privalumų, tačiau asmenybės dvasinio suformavimo lygmuo dažnokai, deja, lieka apverktinas. O juk būtent pirmose klasėse dedamas pagrindas visam tolimesniam mokymuisi ir gyvenimui. Ir tik nuo N.Venckienės sugebėjimo tinkamai pasirinkti pedagogą(ę) lems ar šis sprendimas atneš laukiamų rezultatų. Ir tai būtų tam tikras atlygis mergaitei už tėvo praradimą ir kontaktų su tokia motina sudėtingumą. Pati Laima Stankūnaitė turėtų būti labai patenkinta, kad mažylei neteks gyventi su mama, kuri yra gan griežto namų režimo sąlygomis ir tokiu gyvenimu dukrą dar labiau skaudinti. Augaloti, dėvintys kaukes apsauginiai vargu ar galėtų tapti jos draugais. Dabartiniuose mažylės namuose yra kaimynų vaikų, gal ir kalsiokai galėtų apsilankyti. Juk yra žaidę kartu su ja. Dar daugiau. Laimos dukra gyvens įprastoje aplinkoje su ją mylinčiais giminaičiais ir turės galimybę patirti saugumo jausmą bei primiršti tai, kaip kažkada su ja elgėsi tie suaugusieji, apie kuriuos vaizdžiai daug kam papasakojo mažylė. Nepanorėjo jos išgirsti tik aukšto rango "vaikų gynėjos" ir teisėjai, spręsdami jos tolimesnį likimą.

Kaip ten bebūtų, už tolimesnį mergaitės mokymąsi ir brendimą yra atsakinga jos globėja. Toks statusas, Kauno administracijos direktoriaus teigimu, bus iki tol, kol mergaitė savo valia nepereis pas savo motina.


Verta pabrėžti , kad būtent ši, daug iškentėjusi mergaitė tai gali padaryti tik savo valia, jai pačiai panorėjus. Manau, kad priverstinis ar net smurtinis mažylės perdavimas esamame kontekste sukeltų tikrą audrą visuomenėje. Tą puikiai supranta ir nežinomi istorijos "vadybininkai" ir žinomi neužmiegantys naktimis vykdytojai.

Aukščiausių politikų nuomonė, kad prievarta netoleruotina, gal ir nėra pateikta visiškai teisine forma, tačiau šiuo atveju moralinė teisingumo siekianti forma tampa netgi svarbesniu faktoriumi. Pavyzdžių kas būna, kai elgiamasi šioje istorijoje netinkamai - jau turime į valias ir žinome, kaip pakrypsta karjeros tokių pareigūnų, kurie nesilaiko ne tik LR įstatymų nuostatų, bet ir bendražmogiškos moralės principų.

Vis labiau tampa aišku, kad Kėdainių teismo sprendimas gali būti pripažintas neteisėtų dėl labai svarbios priežasties. Jei bus įrodyta, kad teisėjas V.Kondratjevas neatliko visų būtinų , teisinių veiksmų, Tai ir pačio teisėjo tolimesnis darbas savo pareigose gali tampti sunkiai suderinamas dalykas.

Nors prasidėsiantis A.Ūso bylos nagrinėjimas tikriausiai vėl bus visais įmanomais būdais slopinamas, bei stabdomas, tačiu išlieka tikimybė kad bylos svarstymo metu ne viską bus pajėgta nuslėpti uždaruose teismo posėdžiuose. Jei prasiveš į viešumą rimti faktai, tai gali sukelti katastrofą tiems, kurie vykdė neteisėtus ar nusikalstamus veiksmus. Tokiu atveju gali paaiškėti ne tik vykdytojai, tarpininkai, bet ir užsakovai, kuriuos išvertus į Ezopo kalbą pavadinu "vadybininkais". Tegul už tokį epitetą neužsigauna tūkstančiai vadybos specialistų, sąžiningai ir prasmingai besidarbuojančių visų mūsų labui. Tokių profesija kabutėse nerašoma. Bet kuriuo atveju, teisingumas Lietuvoje turi išlikti prioritetu. Ir ne kitaip...

Kodėl tada teisėsaugininkai nesusirūpino mergaitės interesais ir neatskyrė nuo tokios įtakos šaltinių? O kai tai padarė pats D.Kedys paimdamas savo dukrą iš savaitinio daželio, kai sužinojo apie Laimos vyrų "paieškas", tai atsitvėrė tylos siena į visus Drąsiaus pereiškimus ir prašymus. Beje, tuo laikotarpiu pati l.Stankūnaitė raštu atidavė savo dukrą auginti tėvui. Tik, kai mama sužinojo, kad mergaitė pradėjo kalbėti, 2009 m. rugsėjo 10d.nuskubėjo su prašymu patalpinti ją į vaikų globos namus ir neleisti jos matytis su savo tėvu. Jau tada ji gal tikėjosi visiškai užblokuoti jai pavojingą liudininkę.

Man sunku suprasti , kodėl I.Makaraitytei reikėjo kviesti į laidą jauną vaikų psichologą (berods) D.Paulauską, kuris, kaip paaiškėjo, nieko apie mergaitės istoriją nežino. Jo teigimu, visai nesvarbu kaip anksčiau elgėsi motina su savo dukra. Argi tai ne E.Žiobienės "išminties perlo" kartojimas? Psichologas netgi atkakliai kelis kartus tvirtino, kad megaitė savo noro gyventi su teta nėra pareiškusi neutralioje aplinkoje. Betgi, ji tai yra padariusi ne kartą įvairiose apklausose. Be to, jei to ir nebūtų ji daug kartų patvirtinusi, jos pasakojimai apie patirtą skriaudą palydėti imituojančiais veiksmais, o jos apklausos, piešiniai ir netgi laiškas tetai yra patys stipriausi nepaneigti ir, manau, nepaneigiami įrodymai. Jie turėtų būti labiau negu pakankami, kad suaugę specialistai, puikiai suprantantys tą šiurpią mergaitės patirtį, galėtų priimti teisėtus ir teisngus sprendimus. Tad ir E.Žiobienė nėra nuoširdi, teigdama, kad mergaitė teismo ekspertų buvo apklausta. Ji ir tą kartą išreiškė savo norą likti su teta N.Venckienę. Mažylė jau gerokai paaugusi. Jai jau 7 metai, tad ji dar geriau supranta situaciją ir gali ją adekvačiai vertinti, kaip buvo psicholų pripažinta ir prieš du metus. Dabar tuo labiau. Galiu netgi garantuoti, kad nei vienas tos paskutinės komisijos narys nei kartą nepaklausė mergaitės apie jos patirtį, gyvenant su mama. Tai, kaip matome, yra kažkoks "tabu" visiems, kurie stengiasi mergaitę plėšte išplėšti iš jai saugios bei mielos aplinkos. Argi ją galima palyginti su tuo "narvu" , kuriame jos mama mėgavosi "raudonos piniginės" turiniu, ar su dabartiniu savo gyvenimu griežto namų režimo sąlygomis su apsauginiais?

TM ministras R.Šimašius maždaug aiškina, kad mergaitė ne koks turtas ar finansai, kas galėtų palaukti, o gyvas žmogus, kuri ir dienos negali palaukti. Ar skubama todėl, kad užbėgti už akių A.Ūso bylos nagrinėjimui? Gal ministrą negera nuojata kankina...? Gal todėl buvo skubiai sukurptas teisinis prievartos mechanizmas prie nepilnamečius, net ir neatsižvelgiant į ES Vaikų teisių kodekso nuostatas, kurios, beje, privalomos vykdyti ir Lietuvoje? A ne, p. ministre?

rašykite, mano mielieji beraščiai, mano mylimieji patvoriniai, jūs, analfabetai, mano vienintelė parama. Jūsų Nutrija

rašykite, mano mielieji beraščiai, mano mylimieji patvoriniai, jūs, analfabetai, mano vienintelė parama. Jūsų Nutrija