Seimo pirmininkė teigė, kad iš Konstitucinio Teismo išaiškinimo, reikėtų svarstyti tiesiogiai išrinktų merų kadencijų apribojimą. Pasak jos, klausimas, ar tai reikėtų reguliuoti teikiant Konstitucijos pataisą, ar galima tai palikti apspręsti įstatymo pakeitimu.
„Manau, kad dėl šito rytoj padiskutuosime su frakcijų seniūnais“, – žadėjo V. Čmilytė-Nielsen.
Jos teigime, dėl tiesioginių merų rinkimų visos parlamentinės partijos vienareikšmiškai sutinka, kad reikia keisti Konstituciją ir palaiko tiesioginius merų rinkimus.
„Dėl balsavimo būdo išsaugojimo sutarimas politinis yra. Dėl kadencijų, tai yra kita diskusija, šiandien aš dar nesu pasirengusi atsakyti į klausimą, ar visi vienodai mato“, – teigė parlamento vadovė.
„Nesu išanalizavusi teikiamo socialdemokratų modelio. Tačiau namų darbus, matyt, visi padarėme, yra ir pas mane juodraštis galimas Konstitucijos pataisų“, – tikino V. Čmilytė-Nielsen.
Pasak jos, praėjusią savaitę vyko susitikimas su visų frakcijų atstovais, Teisės ir teisėtvarkos komiteto nariais ir kalbėta, kad svarbu derinti iniciatyvas ir išeiti su vienu bendru projektu.
„Aš vis dar viliuosi, kad mums tai pavyks padaryti“, – kalbėjo V. Čmilytė-Nielsen.
Pradėjus kalbėti apie tiesiogiai išrinktų merų kadencijų ribojimą, vėl pasigirdo diskusijos ir dėl galimybės riboti Seimo narių kadencijas.
„Čia jau kita diskusija. Aš manau, kad šita diskusija yra verta dėmesio, bet pati skeptiškai vertinčiau tokią galimybę“, – komentavo Seimo pirmininkė.
„Pažymėtina, kad teisės požiūriu tiesioginiai merų rinkimai, kai jį rinktų savivaldybės bendruomenė, yra įmanomi tik pakeitus Konstituciją“, – pareiškė teismas.
Šis KT nutarimas įsigalios 2023 metų gegužės 3 dieną, tai yra baigiantis dabar išrinktų merų kadencijai.
