Iš egzaminų centro Vilniaus Antakalnio gimnazijoje pirmoji išėjo abiturientė Kamilė. Jai egzamino laiko užteko, tačiau temos nepasirodė lengvos.
„Temos buvo gana sunkios, tačiau radome vieną nuostabią, tai viskas buvo gana lengvai ir paprastai“, – sako mergina.
Kamilė pasirinko samprotavimo rašinio temą „Kada žmogus prieina prie kraštutinumų?“
„Pasamprotavome šįkart. Nežinau, kaip išėjo, bet tikiuosi, viskas gerai. Išėjau tikrai su šypsena. Jaučiuosi tvirtai, užtikrintai“, – kalba dvyliktokė.
Anot Kamilės, ruošiantis egzaminams daugiausia dėmesio buvo skiriama Tėvynės ir kitoms dažnai pasitaikančioms temoms, todėl šių metų egzamino temos nustebino ne vieną.
„Buvome šiek tiek šokiruoti, visi susižvalgėme. Bet gerai pagalvojus nebuvo taip blogai“, – komentuoja mergina.
Po mokyklos Kamilė planuoja studijuoti Lietuvoje.
Nespėjo išmokti visų autorių
Dvyliktokės Emilija ir Paulina sako, kad jaučiasi gerai, nors egzaminas nebuvo lengvas.
„Vis tiek ruošėmės tam egzaminui, nesijaudinom. Aš gerai jaučiuosi“, – sako Emilija.
„Aš irgi gerai“, – antrina Paulina.
Dvyliktokėms pasirodė, kad temos sudėtingos ir pernelyg siauros.
„Labai ribinės, sudėtingos temos. Labai konkrečios, galvojome, kad bus abstrakčios. Bet užsikabini už vienos temos, žinai, kas geriausiai sekasi ir tik apie [temą] ir galvoji“, – sako Paulina.
Abi merginos rinkosi temą „Kada žmogus prieina prie kraštutinumų?“ Abiturientės rėmėsi Vinco Mykolaičio-Putino, Franco Kafkos, Balio Sruogos, Viljamo Šekspyro kūriniais.
Emilija ir Paulina sako, kad viena iš sudėtingiausių temų, kurią atmetė iš karto – „Muzikos reikšmės literatūroje“.
Abiturientės teigia, kad egzaminams ruošėsi nuo vienuoliktos klasės. Vis dėlto kai kurių kūrinių, nurodytų bendrojo ugdymo programoje, nespėjo išanalizuoti.
„Nespėjome (Mariaus Ivaškevičiaus – red. past.) „Madagaskaro“, Jono Aisčio neėmėme“, – vardija Emilija, pridurdama, kad egzaminui išmoko 10 pagrindinių autorių.
Nepaisant sunkumų, abiturientės tikisi pasiekti gerų rezultatų ir iš lietuvių kalbos ir literatūros egzamino surinkti virš 90 balų.
Po mokyklos Emilija planuoja studijuoti užsienyje, o Paulina – Lietuvoje.
Tikisi gerų rezultatų
„Reikėjo pradžioje pagalvoti, bet šiaip normaliai“, – sako Vykintas.
Abiturientas taip pat rinkosi samprotavimo temą apie kraštutinumus.
„Kadangi nelabai mėgstu rašyti literatūrinius rašinius, aš pirmiausia atmečiau tas dvi literatūrinio rašinio temas, bet jeigu moki rašyti, gerai žinai kūrinius, manau, visai geros ir literatūrinio rašinio temos“, – komentuoja dvyliktokas.
Vertindamas tai, kaip lietuvių kalba sekdavosi mokykloje, Vykintas su draugais tikisi surinkti daugiau nei 80 balų.
Vaikinas sako, kad pasiruošimas egzaminui vyko sklandžiai.
„Mūsų mokykloje buvo taip, kad mokytoja dėsto medžiagą , bet daug priklauso ir nuo tavęs: ar užsirašinėji pamokoje, kiek darbo įdedi namuose ir pan. Bent aš asmeniškai padariau viską, ką galėjau, kad pasiruoščiau šiam egzaminui. Manau, kad viskas gerai buvo“, – kalba abiturientas.
Baigęs mokyklą, Vykintas planuoja studijuoti ekonomiką. Ar vaikinas liks Lietuvoje, ar vyks į užsienį paaiškės sužinojus egzaminų rezultatus, taip pat užsienio universitetų verdiktą dėl priėmimo.
Rašinių temos
Jau žinomos šių metų valstybinio lietuvių kalbos ir literatūros egzamino temos.
Samprotavimo rašinio temos:
Kaip vaizduotė veikia santykį su tikrove?
(rekomenduojami autoriai – Maironis, Marius Ivaškevičius)
Kada prieinama prie kraštutinumų?
(rekomenduojami autoriai – Vincas Krėvė, Marius Katiliškis)
Literatūrinio rašinio temos:
Muzikos reikšmės literatūroje
(rekomenduojami autoriai – Šatrijos Ragana, Henrikas Radauskas)
Intymumo vaizdavimas literatūroje
(rekomenduojami autoriai – Juozas Tumas-Vaižgantas, Jurgis Kunčinas)
Valstybinis lietuvių kalbos ir literatūros egzaminas (rašymo dalis) prasidėjo birželio 5 d. 9 val.
Birželio 7 d. vyks anglų kalbos klausymo, skaitymo ir rašymo dalys. Birželio 10 d. abiturientai laikys valstybinį matematikos egzaminą. Birželio 14 d. – istorijos.
Valstybinį egzaminą pasirinko apie 18 tūkst. dvyliktokų
Nacionalinės švietimo agentūros duomenimis, šiemet laikyti valstybinį lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą rinkosi 17,7 tūkst., mokyklinį – 8,8 tūkst. jaunuolių.
Lietuvių kalbos ir literatūros egzamino metu kandidatai turės parašyti rašinį, pasirinkę vieną iš siūlomų keturių temų: dviejų samprotavimo ir dviejų literatūrinio rašinio temų.
Per egzaminą prie kiekvienos temos pateikiami du autoriai. Mokiniai gali rinktis vieną autorių iš prie temos rekomenduojamųjų arba iš visų privalomų programos autorių sąrašo, jei renkasi rašyti samprotavimo rašinį. Rašydami literatūrinį rašinį, mokiniai antrą autorių gali pasirinkti savo nuožiūra.
Per lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą galima naudotis suskaitmenintais privalomų programos autorių kūriniais kompiuteryje.
Iš viso per egzaminą kompiuteriu galima naudotis 20 minučių arba du kartus po dešimt minučių.
Lietuvių kalbos ir literatūros valstybinio brandos egzamino trukmė – 4 val., mokyklinio – 3 val. 30 minučių.
Valstybinio lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino kandidatų darbus vertins 260 vertintojų.
Egzaminas būtinas norint gauti brandos atestatą
Lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminas yra vienintelis egzaminas, kurį abiturientai gali perlaikyti tais pačiais metais, jei egzamino neišlaikė pagrindinėje sesijoje. Pakartotinėje brandos egzaminų sesijoje kandidatai galės laikyti mokyklinį brandos egzaminą.
Praėjusiais metais šį valstybinį egzaminą išlaikė 92,8 proc. jaunuolių.
Šiemet brandos egzaminus Lietuvoje iš viso laikys per 27,6 tūkst. kandidatų.
Pagrindinė brandos egzaminų sesija prasidėjo gegužės 31 dieną gimtosios kalbos – baltarusių, rusų, vokiečių – egzaminu, skaitymo ir rašymo dalimis. Ji baigsis birželio 25 dieną užsienio kalbų – prancūzų ir vokiečių – klausymo, skaitymo ir rašymo dalių egzaminu.
Dalyvauti brandos egzaminų sesijoje turi teisę tik tie mokiniai, kurių egzaminuojamo dalyko metiniai pažymiai yra ne žemesni nei ketvertas.
Norintys gauti brandos atestatą turi išlaikyti du brandos egzaminus: privalomą lietuvių kalbos ir literatūros ir dar vieno pasirinkto dalyko brandos egzaminą arba atlikti brandos darbą.
Brandos egzaminus išlaikę Lietuvos abiturientai nuo šių metų gaus skaitmeninius brandos atestatus lietuvių ir anglų kalbomis.
Pagrindinės egzaminų sesijos rezultatus planuojama paskelbti iki liepos 12 dienos.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
