Vilniaus apygardos prokuratūra teismui perdavė baudžiamąją bylą, kurioje šeši 19–23 metų jaunuoliai, susibūrę į organizuotą gaują, kaltinami itin žiauriai nužudę verslininką Darių Vaisėtą, be to, padarę kitų nusikaltimų.
Norėjo prabangaus gyvenimo
Penki vyrukai ir mergina įkliuvo po to, kai nužudė Vilniaus verslininką Darių Vaisėtą (40 m.). Kriminalistams prireikė gero mėnesio, kad atskleistų šiurpias be žinios pradingusio D. Vaisėtos nužudymo aplinkybes. Dar metų prireikė ikiteisminiam tyrimui, o per jį išaiškėjo ir kiti šios gaujos padaryti nusikaltimai.
Iš provincijos į sostinę atvykusių ir norėjusių prabangiai gyventi nedirbant vyrukų gaujai vadovavo buvęs plungietis Mantas Adomavičius (22 m.). Likimo ironija – M. Adomavičius, būdamas dar paauglys, 2001 metų kovo mėnesį pats patyrė įkaito dalią. Tuomet jį, Plungės gydytojų sūnų, pagrobė keli jaunuoliai ir pareikalavo išpirkos. Kelias dienas jį laikė pririštą apleistoje sodyboje Klaipėdos rajone. Išlaisvintas M. Adomavičius buvo itin sunkios būklės, dėl jo gyvybės medikams teko pakovoti. Jo pagrobėjai buvo išsibėgioję po visą pasaulį ir tik prieš kelerius metus buvo nuteisti. M. Adomavičius tuomet teisme sėdėjo nukentėjusiųjų suole.
Šį kartą jam teks teisiamojo dalia. Tame pačiame suole šalia M. Adomavičiaus sėdės Romanas Mironiukas (23 m.), Laurynas Druteika (22 m.), Monika Elenbergaitė (23 m.). Visi jie teismo laukia suimti.
Buvusi draugė – informatorė
Apvogti turtingą verslininką sumanė M. Adomavičius. Svarbus vaidmuo čia teko M. Elenbergaitei. Ji su smulkmenomis pasakodavo savo artimam draugui M. Adomavičiui, kur su savo drauge ir kaip prabangiai verslininkas D. Vaisėta gyvena, kokiomis brangenybėmis puošiasi, kur laiko pinigus ir bankų korteles, kokias dovanas jai dovanoja. Mergina teigė, kad išgerti ir pasilinksminti mėgstantis jos bosas kortelių PIN kodus turi užsirašęs piniginėje, nes baiminasi, kad prireikus gali juos pamiršti.
Inteligentų šeimoje užaugusi ir apie pusantrų metų D. Vaisėtos vadovaujamoje bendrovėje „Lux Pro“ (ši prekiavo prabangiais dulkių siurbliais ir kita buitine technika) administratore bei projektų vadybininke dirbanti M. Elenbergaite ir pati vienu metu su šefu palaikė artimus ryšius.
Veikė pagal planą
Pareigūnai, remdamiesi įtariamųjų pasakojimais, nustatė, kad paskutinį savo gyvenimo vakarą verslininkas D. Vaisėta leido viename kazino. Vakarop jį ten susirado pavaldinė M. Elenbergaitė. Netrukus abu jau vakarieniavo restorane, o vėlų vakarą Monikos vairuojamu D. Vaisėtos automobiliu BMW (pats savininkas buvo neblaivus) nuvažiavo į mišką šalia Nemenčinės.
Miške, sutartoje vietoje, M. Elenbergaitės ir verslininko laukė dviem automobiliais atvykę M. Adomavičius, R. Mironiukas ir L. Druteika. Jie turėjo du šautuvus ir kastuvą, buvo nusipirkę trąšų – viską apgalvoję iš anksto, pasiruošę netikėtumams.
Į mišką atvežtas verslininkas tuoj pat buvo pašautas ir sužalotas akmenimis. L. Druteiką, iš kurio kiti du bendrininkai šaipėsi ir taip įtikino paleisti šūvius, ištiko šokas. Įsodintą į M. Adomavičiaus automobilį, M. Elenbergaitė jį išvežė namo.
Nužudytas vyras buvo nurengtas ir įmestas į šalia apleistų fermų surastą išbetonuotą duobę. Kad kūnas greičiau suirtų, jis buvo apibertas trąšomis. Tada M. Adomavičius ir R. Mironiukas ant lavono prikrovė akmenų, čia pat rastų nuolaužų, šiukšlių ir išvažiavo.
Neužteko apiplėšti
Žudikai surado nužudytojo automobilyje jo piniginę su pinigais ir banko kortelėmis. Kitus jo daiktus ir drabužius, taip pat savo drabužius tą pačią naktį sudegino nuvykę prie ežero šalia Elektrėnų. Tuomet dar nuvažiavo į Kauną, apdaužė ir paliko verslininko automobilį, kad pakištų pareigūnams jo vagystės versiją.
M. Elenbergaitės tėvo automobiliu naktį sugrįžę į Vilnių, žudikai kurpė planus, kaip neįkliūti ir pasinaudoti nužudytojo pinigais.
Tuo metu L. Druteika namuose raminosi medikamentais, kuriuos gydytojai jam buvo išrašę po kovo mėnesį per chuliganų išpuolį patirtos sunkios galvos traumos.
Kai netrukus buvo paskelbta dingusio verslininko paieška, įtariamieji kelis kartus buvo apsipirkę Latvijoje ir Lietuvoje – po truputį ėmė iš bankomatų nužudytojo pinigus, pirko cigarečių, alkoholinių gėrimų, linksminosi.
M. Adomavičius su R. Mironiuku po savaitės vėl nuvyko prie apleistų fermų, kur buvo paslėpę verslininko lavoną. Šį R. Mironiukas atkasė, mat jam rūpėjo ant nužudytojo kaklo likusi auksinė grandinėlė ir ant piršto likęs žiedas. Žudikai manė, kad tie papuošalai itin brangūs, bet šiais radiniais nusivylė.
M. Adomavičius su bendrais siekė iki galo ištuštinti D. Vaisėtos asmenines bei jo bendrovės banko sąskaitas. Tam buvo tikėtasi pasinaudoti nužudyto verslininko asmens tapatybės kortele bei R. Mironiuko panašumu į D. Vaisėtą. Nusikaltėliai mėgino sudaryti su banku naują sutartį, gauti identifikavimo kodų generatorių ir iš trijų sąskaitų į savąją pervesti kone 370 000 litų. Tačiau su banku sudaryti elektroninių paslaugų sutarties verslininku apsimetusiam R. Mironiukui nepavyko.
Anot pareigūnų, verslininko žudikai per mėnesį sugebėjo pasinaudoti nedidele jo pinigų suma – maždaug 9000 litų.
Beje, tą patį verslininką šie įtariamieji su dar dviem sėbrais jau buvo apvogę balandžio 29-ąją: M. Elenbergaitei detaliai paaiškinus, buvo įsibrovę į jo namą ir pagrobę juvelyrinių dirbinių už maždaug 115 000 litų.
Tariamos skolos raštelis
Dar prieš D. Vaisėtos apiplėšimą ir nužudymą tų pačių nusikaltėlių auka buvo tapęs jaunas vilnietis J. B. Vilniaus rajone paveldėjęs 4 hektarų žemės sklypą vyrukas ieškojo jam pirkėjų. Apie tai prasitarė R. Mironiukui. Kai tik ši žinia pasiekė M. Adomavičių, tas iš karto sumanė, kad žemės savininką reikėtų pareketuoti. Iš jo buvo pareikalauta keliolika tūkstančių litų. Negavę pinigų, R. Mironiukas su M. Adomavičiumi porą kartų J. B. sumušė, o po to laikė uždarę bute ir vis mušdami reikalavo pinigų. Neatlaikęs kankinimų žemės savininkas pasirašė 50 000 litų skolos raštelį.
Dar vieno nužudyti nespėta
Liepos mėnesį M. Adomavičiui parūpo nauja auka – D. Vaisėtos draugas, verslininkas M. Č. Jį taip pat siekta nužudyti ir pagrobti jo turtą. Šiam planui įgyvendinti M. Adomavičius pasitelkė R. Mironiuką ir M. Elenbergaitę, paskirstė konkrečias užduotis bei vaidmenis. Mergina vėl turėjo surinkti informaciją apie M. Č. turtą, gyvenimo būdą ir įpročius, atvykimo ir išvykimo iš namų laiką, o vėliau – atvilioti verslininką į iš anksto parengtą vietą. Iš ten jis nebūtų grįžęs...
M. Elenbergaitei nauja užduotis buvo nesunki – ji asmeniškai pažinojo M. Č. Mergina ėmė piršte pirštis į drauges, toks jos elgesys verslininkui net sukėlė įtarimų. Tuo tarpu vyrukai ieškojo, kur nusipirkti šovinių, ir Trakų rajone žvalgėsi atokios vietos, tinkamos susidoroti su nauja auka.
Tačiau 2009 metų liepos 14-ąją policija sulaikė M. Adomavičių, R. Mironiuką ir M. Elenbergaitę, o dar po kelių dienų – likusius tris organizuotos grupės narius.
Didžiausia bausmė, už padarytus nusikaltimus laukianti kaltinamųjų, – laisvės atėmimas iki 10 metų arba įkalinimas iki gyvos galvos.
P.Kurmelis
